Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, metų pradžia dėl kelionių ribojimų buvo stagnacijos laikas – iki vasaros vidurio keliautojų srautai buvo minimalūs (beveik 480 tūkst.). Tačiau antrąjį pusmetį, įvedus europinį keliavimo pasą, jie smarkiai išaugo.
„Europoje buvo įvestas keliavimo pasas, taip pat ir oro bendrovės, oro uostai atliko namų darbus ir pasiruošė atsistatymui, dėl to buvo pasiūlyta nemažai skrydžių keliautojams. Tai lėmė, jog antrasis pusmetis rezultatų prasme viršijo pačias optimistiškiausias prognozes ir keliautojų srautai viršijo 2 mln. keleivių“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Stikliūnas.
Vilniaus oro uoste pernai aptarnauta 1,9 mln. keleivių – 45 proc. daugiau nei 2020 metais, Kaune – 490 tūkst. keleivių (32 proc. daugiau), o Palangoje – 86 tūkst. (31 proc. mažiau).
Per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių pernai išaugo 3 proc. iki 20 tūkst. tonų.
„Aviacijos krovinių verslas išgyveno aukso amžių 2020 ir 2021 metais, kai dėl visų ribojimų pradėjo dar labiau augti elektroninį prekyba. (...) Matome optimistines tendencijas žvelgiant į aviacinį krovinių verslą, ateinančių penkerių metų perspektyvoje matome mažiausiai 5 proc. augimą kasmet“, – teigė A. Stikliūnas.
Visuose Lietuvos oro uostuose per metus aptarnauta daugiau nei 34 tūkst. skrydžių – 15 proc. daugiau nei 2020-aisiais: Vilniaus oro uoste – 25 tūkst. (21 proc. daugiau), Kaune – 7 tūkst. (12 proc. daugiau), Palangoje – 2 tūkst. (24 proc. mažiau).
Pernai augo ir vidutinis lėktuvų užimtumas: žemų kaštų oro bendrovių – 61 proc. vietų, tradicinių – 46 proc.
2021 metų pabaigoje skrydžių skaičius siekė apie 80 proc. iki pandemijos buvusio rodiklio. Tuo metu krypčių skaičius viršijo šį lygį: pernai buvo siūlomos 94 tiesioginės reguliarios kryptys, 2020 metais – 72, o 2019 metais – 92. Populiariausių šalių sąraše buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Danija ir Ukraina.
