Registro centro duomenų analitikos vadovas Paulius Rudzkis apžvelgė 2019 metus trimis aspektais – NT sandoriai, investicijos į NT ir juridinių asmenų augimo tendencijos.
Pasak specialisto, iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo perleista 134 tūkst. nekilnojamo turto objektų, 7 proc. daugiau nei užpernai. Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai. Buvo įregistruoti 67,3 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimai.
Butų sandorių rinka 2019 metais taip pat augo. Iš viso buvo perleista beveik 36 tūkst. butų, o metinis augimo tempas siekė 5 proc. Apie trečdalį šios rinkos sudarė butai Vilniuje. Sostinėje buvo parduota 12,1 tūkst. butų, kurių metinis augimo tempas siekė 9 proc. Kaune – 5,2 tūkst. (7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 3,2 tūkst. (6 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,6 tūkst. (9 proc. daugiau), Panevėžyje – 1,2 tūkst. (8 proc. daugiau).
Anot P. Rudzkio, augo ne tik butų, bet ir individualiųjų namų pardavimai, jų parduota beveik 12 tūkst., 8 proc. daugiau nei užpernai. Tačiau individualių gyvenamųjų namų daugiausia įsigyta ne sostinėje, bet Kaune 1,9 tūkst, Vilniuje – 1,5, o Klaipėdoje – 1 tūkst. Specialistas pastebi, kad analizuojant gyvenamųjų namų rinką didžiųjų miestų savivaldybės skaičiuojamos kartu su rajonais.
„Trys didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda patraukliausi renkantis tiek gyvenamuosius, tiek investicinius sandorius. Pastaruosius renkasi asmenys jau turintys gyvenamąjį būstą“, – teigė P. Rudzkis.
Specialisto teigimu daugiausia investicinių sandorių buvo sudaryta Vilniuje, nupirkta beveik 2 tūkst. butų, kurių augimas buvo 16 proc. didesnis nei užpernai. Kaune buvo parduoda 1010, o Klaipėdoje 550. Bendra investicinių butų suma siekia virš 300 mln. eurų.
„Lyginant senos ir naujos statybos butus pastebima, kad Vilniuje kas trečias investicinis sandoris buvo naujos statybos, o Kaune ir Klaipėdoje – kas penktas“, – sakė P. Rudzkis.
Kalbėdamas apie tipinį investuotojo portretą specialistas pastebėjo, kad apie 60 proc. investicinių sandorių sudaro 40–59 metų amžiaus šeimos auginančios du vaikus. O apie 40 proc. sandorių sudarė nesusituokusi 40–59 metų amžiaus moteris auginanti du vaikus.
Apžvelgdamas brangiausius sandorius Lietuvoje specialistas išskyrė brangiausią parduotą namą Kaišiadorių rajone, kurio vertė didesnė nei 9 mln. eurų. Tiesa P. Rudzkis atkreipė dėmesį, kad šis, didžiulio dėmesio sulaukęs namas nėra visiškai tipinis gyvenamosios paskirties pastatas. Tačiau formaliai įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties. Tačiau daugiau detalių apie brangiausią sandorį specialistas neatskleidė.
Kitas brangiausias namas buvo parduotas Vilniuje, T. Kosciuškos gatvėje už 3,5 mln. eurų. Toliau brangiausių sandorių TOP5 sudaro butai Vilniuje parduoti nuo 2,25 mln. iki 1,7 mln. eurų.
Anot P. Rudzkio Kaune brangiausias sandoris siekė 1,2 mln., o Klaipėdoje 0,6 mln. eurų.
Specialisto teigimu juridinių asmenų registrą pernai papildė beveik 13 tūkst. naujų juridinių asmenų – 8 proc. daugiau nei užpernai. Vis dar daugiausia steigiama uždarųjų akcinių bendrovių, jų įsteigta beveik 6000. Tačiau palyginus su 2018 metais šis skaičius sumažėjo 3 procentais. Jų steigimo greitis lėtėja. Antroje vietoje – mažosios bendrijos. Jų buvo įsteigta beveik 5000, augimas siekia 20 proc.
Per metus taip pat buvo išregistruota beveik 4,5 tūkst. juridinių asmenų. Šis skaičius lyginant už užpernai sumažėjo 6 proc., daugiausiai išregistruota uždarųjų akcinių bendrovių (2,4 tūkst.).
„Tačiau šis skaičius yra normalus, nes uždarosios bendrovės sudaro daugiau kaip pusę visų juridinių asmenų“, – pastebėjo P. Rudzkis.
Toliau kalbėdamas apie gyventojų registrą specialistas teigė, kad šių metų sausio 1 d. savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių. Tačiau P. Rudzkis atkreipė dėmesį, kad šis skaičius nereiškia, kad tiek žmonių ir gyvena Lietuvoje. Tiesiog tiek žmonių oficialiai deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Per metus deklaravusių asmenų skaičius sumažėjo 2,7 tūkst. Šis rezultatas įspūdingas, lyginant su 2018 metais, per kuriuos sumažėjo 48 tūkst. gyventojų.
Visuose didžiuosiuose miestuose buvo fiksuojamas gyventojų augimas, Vilniuje – beveik 9,2 tūkst gyventojų, Kaune 2,3, o Klaipėdoje – 1,4 tūkst.
„Kaune sparčiausias augimas pastebimas paskutinį metų ketvirtį. Jeigu per pirmuosius ketvirčius augimas siekė viso labo 300 asmenų, o per paskutinį ketvirtį jis staigiai išaugo. Tai greičiausiai susiję su Kauno miesto darželių ir mokyklų politika“, – pastebėjo P. Rudzkis.
