Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“.
Dabartinė Lietuvos mokesčių sistemos struktūra, kuomet „Sodrą“ be stambiojo kapitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles pajamas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto. Vis dėlto sprendžiant iš mokesčių sistemos pertvarkos darbo grupės išvadų ir premjero komentarų, vietoj esminės reformos sulauksime nebent „euroremonto“. Dar blogiau, kad mokesčių reformą bandoma atlikti be Europai įprastų priemonių, kaip visuotinį NT ar automobilių mokestį.
Darbo pajamų milžinas
Paradoksalu, bet lietuviai visoje Europos Sąjungoje (ES) surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP – 26 proc., tačiau darbo pajamos, įskaičiavus darbdavio sumokamos įmokos į „Sodra“ dalį, sudaro net iki 42 proc. Tokius rezultatus skelbė dar praėjusių metų gale „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta analizė. Šios išvados reiškia, kad jei uždirbate 2000 litų „popieriuje“, darbdavys už sukurtą darbo vietą sumoka 2623,6 lito, o į rankas gaunate 1554 litus.
Laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva komentuoja, kad teisinis „Sodros“ įmokos išskyrimas į darbuotojo ir darbdavio ekonominiu požiūris beprasmiškas. „Ši įmoka – darbuotojo darbo užmokesčio dalis, todėl būtent darbuotojas ją sumoka“, – mintis dėsto ekspertė.
NPD dydis – neaiškus
Supratus, kad tiesioginių pajamų didinimo resursai, kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas, jau išnaudoti, pasirinkta gyventojų pajamas didinti peržiūrint darbo santykių apmokestinimą. Valdančiųjų sudaryta mokesčių sistemos pertvarkos grupė svarstė įvairius apmokestinimo mažinimo variantus, pvz., įvesti „Sodros“ įmokų lubas ir didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD).
Premjerui prabilus, kad NPD dydis galėtų siekti MMA – 1000 litų, paskaičiuota, kad tokia reforma valstybės biudžetą sumažintų daugiau nei milijardu litų, bet mažiausiai uždirbančiųjų pajamos išaugtų iki 20 proc. Vis dėlto dėl konkretaus NPD dydžio iki galo nėra apsispręsta. Ekonomistas ir mokesčių sistemos pertvarkos darbo grupės narys Romas Lazutka savaitraščiui pasakojo, kad NPD dydis paaiškės, kai Finansų ministerija atliks detalų kaštų skaičiavimą.
„Kuo daugiau dindinamas NPD, tuo daugiau lėšų praranda biudžetas. Pirma, reikia žinoti kiek lėšų galima surinki iš kitų mokesčiu, o tada jau matysime, ką ir kiek reikia didinti. Nepamirškime, kad biudžeto pajamos dėl mokesčių pokyčių sumažėti negali“, – sakė R. Lazutka.
Nežino, kuo kompensuoti
Milijardą litų viršijančios sumos praradimas Lietuvai būtų iš esmės nepakeliamas, nes maksimaliai padidinti NPD reikalinga suma sudaro kone 4 proc. 2012 metų šalies biudžeto arba šiek tiek mažiau nei viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugai skirta metinė suma.
Vyriausybės galimybes didinti NPD iki tūkstančio litų skeptiškai vertina ir mokesčių pertvarkos darbo grupėje dalyvavusi K. Leontjeva. Ekspertės teigimu, toks mokesčio didinimas įmanomas, tačiau jei atsivėrusias finansines skyles bus bandoma lopyti naujais mokesčiais, NPD dindimas tik labiau komplikuotųsi. „Net įvedus papildomus mokesčius pajamos būtų kur kas mažesnės, nei reikiama suma, nes atsirastų paskata vengti mokesčių“, – pasakojo K. Leontjeva.
Savo ruožtu R. Lazutka „Ekonomika.lt“ sakė, kad vienas galimų NPD didinimo šaltinių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo kėlimas, į kurį būtų įskaičiuotas ir „Sodros“ mokestis. „Realiausias NPD augimo kompensavimo šaltinis – GPM tarifo didinimas. Dar daugiau, jei darbdavio įmoka būtų įtraukta į atlyginimo skaičiavimą, tai algos būtų 31 proc. didesnės ir GPM tarifas keistųsi, tik, žinoma, reikia paskaičiuoti viską taip, kad nebūtų piktnaudžiaujama pokyčiais“, – sakė R. Lazutka.
Europos mokesčiai – ne Lietuvai
Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės įskiepyta nuostata, kad mažinant mokesčius privalu nurodyti, kuo jie bus kompensuoti, verčia valdančiuosius kalbėti apie mokesčių naštos didinimą atskirose srityse. Tačiau panašu, kad ekonomistų ir ekspertų siūlyti ES šalyse įprasti palūkanų, nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčiai atsakingų asmenų ausų nepasiekė.
Pirmieji pavojaus varpais skambinti puolė LLRI atstovai, kurie mano, jog palūkanų apmokestinimas skriaustų taupančiuosius ir skatintų gyventi šia diena. „Neteisinga, kad taupantis gyventojas per gyvenimą sumokės daugiau mokesčių, negu tokias pat pajamas uždirbęs ir jas iškart išleidęs jo kaimynas“, – LLRI poziciją komentavo K. Leontjeva.
Mokesčių pokyčiais domisi ir Lietuvos verslininkai, bet pastarųjų nuomonė skiriasi nuo darbo grupės ekspertų išsakytų nuogąstavimų.
„Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad palūkanų mokestis, ko gero, sumažintų indėlių portfelį. „Iš kitos pusės, jei indėliai būtų apmokestinami ir sumažėtų paskata juos dėti į bankus, gal pinigai bus išleisti vartojimui, taip pagyvinant vidaus rinką?“, – svarstė D. Dundulis.
Įdomu, kad pačiame krizės įkarštyje – 2009–2011 metais – ne vienas ekonomistas teigė, kad reikia skatinti milijardinių indėlių įliejimą į vidaus rinką. Pagal vidaus investicijų lygį Lietuva kone dvigubai atsilieka nuo kaimynų, tad indėlių apmokestinimas ir investicijų bei reinvesticijų mokesčio pašalinimas galėtų turėti ne tik neigiamą poveikį.
Luboms valios nepakako
Daug diskusijų sukėlęs „Sodros“ lubų įvedimas taip ir nesulaukė palaikymo aukščiausiu lygmeniu. Praėjusią savaitę premjeras patikino žurnalistus, kad „Sodros“ lubų nebus, esą tai įmanoma tik įdiegus progresyvią mokesčių sistemą, kurios, skirtingai nei žadėta prieš rinkimus, taip pat buvo atsisakyta.
K. Leontjevos teigimu, „Sodros“ lubų įvedimas atkurtų teisingumą, mat dabartinė sistema ydinga. „Svarbu suprasti, kad „Sodros“ lubos nėra mokesčių mažinimas daug uždirbantiems žmonėms. Neteisinga, kad lubos taikomos tik išmokoms, bet ne įmokoms, todėl „Sodros“ įmokų lubos kartu būtų ir teisingumo principo įvedimas“, – teigė ekspertė.
Nors „Sodros“ lubų idėja ir nebus įgyvendinta, verta pridurti, kad net nustačius maksimalų socialinio draudimo įmokos dydį aukštas pajamas gaunantieji nebūtų pradžiuginti. R. Lazutkos siūlyto GPM didinimo atveju NPD ir toliau nebūtų taikomas pajamoms, viršijančios 3150 litų, o tai reikštų, kad padidinus GPM tarifą, nemažai ūgtelėtų ir atskaičiuojamų mokesčių dalis. „Dėl išaugusio GPM tarifo netgi pasidengtų „Sodros“ lubų įvedimas, nes mokestinis NPD progresyvumas niekur nedingtų“, – sakė R. Lazutka.
Reformuotina reforma
Mokesčių sistemos pertvarkos darbo grupei susilaukus kritikos strėlių, premjeras A. Butkevičius užsiminė, kad pastarieji kažin ar norės tęsti savo veiklą. Taigi šiuo metu vienintelės darbo pajamų kėlimo priemonės – NPD didinimas, nuostolius kompensuojant didėjančiu GPM tarifu.
Pamirštos PVM lengvatos maistui ir paslaugoms, o progresiniai mokesčiai įvardyti kaip per brangūs, „Sodros“ lubos nurašytos, nes nėra progresinių mokesčių, o indėlių palūkanų apmokestinimas vertinamas atsargiai. Dar daugiau, metų metus Tarptautinio valiutos fondo siūlomas visuotinis NT mokestis ir automobilių apmokestinimas taip pat negavo palaikymo.
Nors dar reikia sulaukti finansų ministerijos skaičiavimų, galima numanyti, kad NPD didinimas iki 1000 litų nebus priimtas dėl per didelės šio sprendimo kainos biudžetui. O simbolinis neapmokestinamųjų pajamų didinimas nevadintinas reforma – veikiau nevykusiu bandymu išspręsti seną problemą.
FAKTAI: Pajamų mokesčiai
Didžiausią dalį GPM sumoka švedai – 56,6 proc., mažiausiai bulgarai – 10 proc.
Gaunantieji mažiausias pajamas Lietuvoje 2011-aisiais buvo apmokestinti 38,9 proc. dydžio tarifu, ES vidurkis – 39,5 proc.
23 proc. Lietuvos darbo jėgos dirba už minimalų atlyginimą, ES vidurkis – 17 proc.
Minimalų atlyginimą gaunančio gyventojo darbo vietos „kaina“ Lietuvoje – 1311,8 lito.
NUOMONĖS:
Jeigu sakome, kad reikia mažinti darbo apmokestinimą, iš kažkur reikės surasti lėšų. Tad pajamų apmokestinimas turi prasmės, tik privalo būti tam tikras logiškas indėlio dydis.
Rolandas Viršilas, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius
Kuo įvairesni finansavimo šaltiniai, tuo geriau sisteminiu požiūriu. NT ir automobilių mokestį turi dauguma valstybių, į tai reikia žvelgti rimtai. Manau, kad jie abu galėtų egzistuoti.
Kęstutis Lisauskas, konsultacijų bendrovės „Ernst & Young“ partneris
Mano nuomone, PVM lengvatos turėtų atsirasti tose veiklos srityse, kur konkuruojama su kitų šalių produkcija vidaus rinkoje. Valstybė gal kažką praloštų dėl PVM mažinimo, bet būtų sukurta daugiau darbo vietų.
Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas
