Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.), Portugalija (22 proc.), ir Kroatija (20 proc.). Tuo tarpu mažiausia dalis fiksuojama Rumunijoje (1 proc.), Lietuvoje (2 proc.), Estijoje ir Latvijoje (po 3 proc.).
Lietuva išsiskiria ir pagal dirbančiųjų ne visu etatu skaičių. Europos Sąjungoje ši darbuotojų dalis sudaro 19 proc. visų darbuotojų. Daugiausia tokių darbuotojų – Nyderlanduose (47 proc.), Austrijoje (28 proc.), Vokietijoje (27 proc.), Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje (po 24 proc.). Mažiausiai – Bulgarijoje (2 proc.). Lietuvoje tokių darbuotojų dalis sudarė 2017 metais 7,4 proc.
Lietuvoje daugės trumpalaikių įdarbinimų
Analitikai aiškina, kad tokią tendenciją lėmė sunkios darbuotojų atleidimo galimybės kitose šalyse. SEB banko vyriausiais analitikas Tadas Povilauskas tv3.lt pasakoja, kad tokiai situacijai susiklostyti įtakos turėjo 2008 metų krizė.
„Tai buvo vienas iš būdų spręsti labai smarkiai išaugusio nedarbo problemą. Darbdaviai ėmė naudotis laikinojo įdarbinimo sutartimis, neprisirišti prie ilgalaikio kontrakto. Pavyzdžiui, Graikijoje, Vokietijoje ir panašiai, labai sudėtingos žmonių atleidimo procedūros ir čia buvo sprendimas – lanksčiau reaguoti į pasikeitusią ekonominę situaciją.
Panašu, kad tuo dar naudojasi Vakarų Europa, nes istoriškai tikrai buvo daug pietinių valstybių rinkų, kur buvo sudėtingos atleidimo procedūros, darbo rinka nelanksti ir sunku darbdaviams sureaguoti į ištikusią krizę. Laikinasis įdarbinimas jis toks yra paprastesnis, lankstesnis, o Lietuvoje nebuvo populiarus, nes Lietuvoje pagal tą Darbo kodeksą, kuris buvo anksčiau, jis gynė neterminuotas sutartis ir buvo darbuotojų pusėje. Čia tik su nauju Darbo kodeksu padaugėjo galimų sutarčių rūšių. Dėl to, manau, daugės trumpalaikio įdarbinimo“, – teigia T. Povilauskas.
Darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ kompanijos partneris Andrius Francas pastebi, kad Lietuvoje apskritai trumpalaikio įdarbinimo sritis nėra išvystyta ir, palyginus net su kitomis Skandinavijos šalimis, yra keletas priežasčių.
„Dalinai laikinas įdarbinimas atsiranda tada, kada kompanijos nėra užtikrintos ir bijo prisiimti atsakomybę samdyti pilnam etatui žmogų, nes kai kuriose šalyse galį ji būti labai sunku atleisti, pavyzdžiui Italijoje ar Prancūzijoje. Dėl to jie naudojasi laikino įdarbinimo kompanijų paslaugomis, kad surastų žmogų ir nereikėtų derėtis dėl išeitinių kompensacijų ar kitų dalykų.
Kalbant apie specialistų laikiną įdarbinimą, tai apskritai Lietuvoje nėra rinkos, nes nėra darbdavių kurie įdarbintų. Vis tiek masę sudaro darbininkų pozicijos laikiname įdarbinime. Nes IT specialistas laikinam projektui šešis mėnesius ateitų padirbėti, bet nėra po to kito darbdavio, kuris šešiems mėnesiams paimtų. Yra labai daug darbdavių, kurie jį paimtų pilnu etatu dirbti ir iš to laikino įdarbinimo dauguma tampa dirbantys pilnu etatu“, – sako A. Francas.
Tiesa, jis mano, kad šiandienis Darbo kodeksas leidžia darbdaviams nesibaiminant samdyti žmones pilnu etatu, nesirūpinant dėl atleidimo proceso.
Kaip matyti iš statistikos, Lietuva išsiskiria ne tik trumpalaikio įdarbinimo kontekste, bet ir ne pilno etato įdarbinimo kontekste. Pasak T. Povilausko, viena priežasčių – senyvo amžiaus žmonių įdarbinimas.
„Pas mus vis dar dirbančių senų žmonių yra gerokai mažiau nei ES, tokie žmonės turbūt dirba lankstesniais kontraktais. Jei Vakarų Europoje daugiau dirbančių senyvo amžiaus žmonių, tai populiaresni tie pusės etato darbai“, – sako analitikas.
O A. Francas prideda, kad Lietuvoje darbdaviai nėra labai linkę turėtų „pusetatininkų“.
„Iš principo tada klausia, kuris tau darbas svarbesnis – pas mane, ar pas tą, kur kažkur kitur dirbi? O dar pas mus pagal naujus įstatymus tu gali dirbti vos ne pas konkurentą. Jei darbdavys nenori, kad dirbtų darbuotojas dar ir pas konkurentą tai turi mokėti tau kompensaciją. Kai geras specialistas net ir pusę dienos norėtų dirbti, tai darbdavys nenori, kad šis dirbtų dar ir pas konkurentą“, – pastebi darbo rinkos ekspertas A. Francas.
Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 142,7 tūkst. bedarbių, tai yra 0,3 proc. mažiau negu prieš mėnesį, bet 6,4 proc. daugiau palyginti su 2017 m. rugpjūčio 1 d. Darbo biržoje registruoti neturintys darbo asmenys sudarė 8,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
