Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako stebintis vos prasidėjusią SGD terminalo statybą. Nors naujų kasamo grunto davinių, duomenų apie galimą pakrantės taršą nėra, pašnekovas tikina, kad dėl statybos terminalo darbų žuvys gali trauktis tolyn nuo Lietuvos krantų, o žvejų laimikis – sumažėti. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad pasitaiko sezonų, kai žvejų sugaunamas žuvies kiekis žymiai smunka, nors jo negalima paaiškinti vienų ar kitų veiksnių įtaka, todėl, jei terminalo statybos ir paveiks žūklę, tokią priežastį įrodyti gali būti sudėtinga.
„Monitoringas vyksta, stebime veiksmus, turime Aplinkos ir Žemės ūkioministerijų garantiją, kad priekrantės žvejai gaus kompensacijas, jei situacija bus bloga, – komentuoja A. Bargaila. – Manau, kad terminalo statyba turės didelės įtakos, ypač pavasarį, kai susiformuoja didelės srovės: nors gruntas pilamas tam tikroje vietoje, srovės teršia visą pakrantę ir žuvys turėtų pasitraukti”.
Siekia išmokų
Žvejų mėgėjų asociacijos „Žmarė” vadovas Gintaras Šilinskas sako, kad SGD terminalo paruošiamieji darbai, uosto gilinimas tampa daugybę metų besitęsiančių žvęjų asociacijų nesutarimų priežastimi. Jis įsitikinęs, kad terminalo statyba neturi tiesioginės įtakos žūklavietėms priekrantėje, be to, žvejai ir taip neišnaudoja bene pusės metinių žūklės kvotų. Esą grėsmės, jog sumažės žuvies, gali būti aptariamos ir siekiant kompensacijų.
„Kai buvo gilinamas uostas, žvejai gavo išmokas už neva padidėjusį druskingumą, dabar ruošiamasi statyti dujų terminalą, taigi vėl kalbama, kad sumažės žuvies, žvejai nebegalės išmaitinti šeimų, nepateiks ant prekystalio šviežios žuvies. Mūsų manymu, visa tai – mitas, – teigia „Žmarės” vadovas. – Baltijos jūra ir priekrantės plotai niekaip tiesiogiai nesusiję su uosto gilinimu arba SGD terminalo statyba. Kaip gi staiga uosto gilinimo darbai ir paruošiamieji terminalo darbai gali turėti įtakos neišgaudomoms kvotinėms žuvims, nesuvedu to į vieną tiesą. Baltijos jūroje žuvies yra, bet jos neišgaudo, priekrantėje, trūksta, bet vis tiek nesugaunama.”
Jis svarsto, kad gal žvejams trūksta pajėgumų sugauti žuviai, tačiau tikina, kad tokiu atveju nereikia kaltinti vandens sudėties ar uosto infrastruktūros darbų.
Baltijos žuvis nekenksminga
A. Bargaila dėsto, kad neverta baimintis grėsmės dėl visos Baltijos jūros būklės ar joje sugaunamos žuvies kokybės. Be to, SGD terminalo darbai veikia tik Lietuvos pakrantę skalaujančius vandenis. Esą būtent Kiaulės nugaros krantų prieigose gruntas nešvarus, sumišęs su juodžemiu, taigi teršiamos ne tik nerštavietės, bet ir pakrantė poilsiautojams.
„Kitų davinių tikrai nėra, monitoringas, tyrimai vyksta nuolat. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) gauname įspėjamuosius raštus, kuriuos privalome vykdyti. Galbūt naudinga taip kalbėti, žuvies pirkimas yra gana neblogas, tačiau yra atvežtinės, glazūruotos žuvies”, – dėl žuvies kokybės nuramina Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas.
„Žmarė” vadovas G. Šilinskas tikina negirdėjęs kalbų, jog kažkas atsisakytų valgyti Baltijos jūroje sugaunamą žuvį dėl neva per didelio užterštumo. Pašnekovas patikina, kad Baltijos vandenų žuvys brėtlingiai ir menkės pristatomi į aukcioną, o jei žuvis viršytų leistiną taršos normą, jokiu būdu nepatektų į prekybą.
„Vasarą, kai jūra žydi, tiek išorės, tiek vidaus vandenų žuvys, negaunančios deguonies, žūsta. Kalbant apie Baltijos jūrą, jei ji gali būti užteršta, arba ne, tarša liečia tik priekrantę, kenkia tik tauriajai žuviai, lašišinėms žuvims. Baltijos jūroje dominuojanti žuvis – menkė, ji toli gražu nesilaiko priekrantėje, o kenksmingos medžiagos pasiskirsto ir tikrai nesusikoncentruoja tame gylyje, kuriame yra menkių migracijos keliai, taiga, žalingų pasekmių nesukelia, – aiškina G. Šilinskas. – Žvejai nekrauna į laivus įtartinai atrodančios žuvies, be to, aukcionuose yra priežiūra, negalima nepastebėti, žuvis tinkama valgyti ar ne”.
