Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.
Alternatyvi energija – labai perspektyvi
“Manau, kad lietuviai dar nelabai supranta, kaip perspektyvu investuoti į alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius. Vis dar žvalgosi, kaip ir aš, užsodina po kelis hektarus želdinių ir tik ateityje planuoja plėstis, - pasakoja Klaipėdoje gyvenantis ūkininkas Kazimieras Onaitis. – Tačiau iš tiesų alternatyvi energija labai perspektyvi, pavyzdžiui, Latvijoje želdiniais biokurui jau užsodinti šimtai hektarų ploto, ką jau kalbėti apie Suomiją ar Švediją. Pažvelgęs į Europos Sąjungos (ES) šalių patirtį ir išanalizavęs Lietuvos rinką – nutariau investuoti ir aš“. K.Onaitis pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Biokuro paklausa dar labiau išaugs
„Mano situacija tokia – dalis mano žemių yra nelabai derlingos, taip pat neturiu nusipirkęs žemės ūkio technikos ir neplanuoju aktyviai ūkininkauti. Tačiau nenoriu, kad mano žemės dirvonuotų bei jose augtų piktžolės, - pasakoja K.Onaitis. Būtent todėl ūkininkas kreipėsi paramos pagal šios KPP priemonės trečiąją veiklos sritį, pagal kurią remiamas trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas. – Dabar žemės gražios, atrodo prižiūrėtos, o ateityje uždirbsiu parduodamas biomasę. Žinoma, prieš teikdamas paraišką, domėjausi biokuro perspektyvomis Lietuvoje. Bendra situacija, kad katilinėms šiuo metu stichiškai trūksta žaliavų ir paimtų, matyt, jų bet kiek. Turint omeny, kad Lietuva turi įsipareigojimų skatinti biokuro vartojimą – manau, ateityje paklausa dar labiau išaugs – todėl jau kitais metais planuoju pasodinti dar daugiau želdinių“.
Kokios buvo ūkininko išlaidos į šią investiciją? „Investavau apie 21.000 litų iš kurių apie 8.400 litų man finansavo ES (t.y. 40 proc. projekto tinkamų išlaidų*). Planuoju, kad želdiniai užaugs po maždaug 3-4 metų bei skaičiavau, kad po 2 tokių rotacijų mano investicijos jau atsipirks, - investiciją pagrindžia ūkininkas. – Kadangi tai labai perspektyvu, patariu ir kitiems ūkininkams pasinaudoti šia parama, be to ir paraišką teikti nėra sudėtinga. Manau, jei šiandien nuspręstumėte teikti paraišką – dokumentų pildymas užtruktų tik kokias 3-4 dienas, viskas tikrai ganėtinai elementaru“.
Siekiama gerinti aplinkos apsaugą
ES paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pagrindinis tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas. Šia parama siekiama paremti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkių skaičių, kelti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos. Taip pat siekiama gerinti aplinkos apsaugą, didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą bei gauti energetinę žaliavą – biomasę, kuri
*Nuo šių metų sausio 23 d. paramos intensyvumas yra padidėjęs. Paramos lėšomis finansuojama 50–70 proc. tinkamų projekto išlaidų.
iš dalies pakeistų importuojamas žaliavas (naftą, dujas, anglis) bei sumažintų jas perdirbant išsiskiriančio anglies dvideginio, skatinančio klimato atšilimą, išmetimą į atmosferą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) informuoja, kad vis dar galima teikti paraiškas pagal šios KPP priemonės trečiąją veiklos sritį – t.y. kreiptis paramos trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui.
„Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad paraiškų rinkimas pagal priemonės pirmąją ir antrąją veiklos sritis – šiemet jau sustabdytas, gautose paraiškose prašomai paramai pasiekus šioms veiklos sritims skirtą metinę sumą. Paramos gavėjai, kurie teikė paraiškas pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis, turėtų nepamiršti savo įsipareigojimų – itin svarbu po kiekvieno projekto etapo ir jam pasibaigus tinkamai teikti mokėjimo prašymus bei veiklos ataskaitas, - primena NMA Projektų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Marija Dankė. - Iki metų galo dar laukiame ūkininkų paraiškų pagal priemonės trečiąją veiklos sritį – paramai trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams įveisti“.
Finansuojama – iki 70 proc. projekto išlaidų
Pagal trečiąją KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritį, paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavų žemės ūkio naudmenų (ŽŪN). Taip pat, nuo praeitų metų, ŽŪN gali būti ir nuomojamos iš privačių asmenų, valdomos panaudos ar kitais pagrindais. Tiesa, ŽŪN nuoma ar panauda privalo būti ne trumpesnė kaip 10 metų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.
Besikreipiantiems paramos pagal priemonės trečiąją veiklos sritį gali būti kompensuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir jauniesiems ūkininkams – iki 60 proc. Tuo tarpu jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – gali būti kompensuojama net iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų. Likusią išlaidų dalį ūkininkas dengia savo ar skolintomis lėšomis.
Paraiškas paramai trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui gauti dar galima teikti NMA teritoriniuose skyriuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą iki š.m. gruodžio 31 d.
Daugiau informacijos apie priemonę, paraiškų administravimo bei mokėjimo prašymų teikimo tvarką galite rasti: www.paramakaimui.lt, www.nma.lt, www.zum.lt, teirautis tel. 1841, (8~5) 2526999, el. paštu: [email protected].
