Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.
Ne viena problema pastebima institucijų skiltyje. Čia įvertintas valdžios švaistūniškumas bei interesų painiojimas. Ne ką geriau atrodome ir pagal darbo santykių įvertinimą. Verdiktas Lietuvai – talentus prarandame, o naujų dėl savo aplinkos prisitraukti nesugebame.
Nesugebame įsisavinti paramos
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka komentuoja, kad būtent institucijos ir darbo rinka yra sritys, kurios reikalauja daugiausia pakeitimų. Be to, Pasaulio ekonomikos forumas dažniausiai atsižvelgia į didžiųjų organizacijų – užsienio kapitalu susijusių bei Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklausančių įmonių atsakymus. Smulkusis verslas dalyvauja mažesne dalimi.
„Visgi visas verslas randa tas pačias problemas. Vyrauja nuomonė apie finansinių išteklių iššvaistymą, vertinamas ES paramos įsisavinimas: ar rezultatyvus investavimo procesas, ar tai tik įsisavinimas. ES paramos įsisavinimo ir produktyvumo koeficientas labai žemas. Ataskaitas pildo įmonės, kurios dirba Lietuvoje ir visas tas spragas mato. Kuo daugiau nagrinėjamos tos temos, kuo daugiau atskleidžiama informacijos apie tam tikrus pažeidimus arba neteisingai išnaudojamas lėšas, tuo suformuojama blogesnė nuomonė apie institucijas. Mūsų institucijų sektorius ir buvo vertinamas neypatingai efektyviai, o pastaruoju metu kuo giliau mes įlendame į biudžeto sritį, tuo daugiau nemalonių atradimų turime“, – teigia ekonomistė.
Pašnekovė atskleidžia dėl ko Lietuva užima žemą vietą ir pagal tai, jog valdžia priima sprendimus pagal savo interesus. Pasak jos, smulkiosioms įmonėms laimėti projektus yra gerokai sudėtingiau, nes dažniau su jie atitenka didesnėms įmonėms, kurios turi ilgalaikę ar tarptautinę patirtį.
„Jei tos įmonės mato, kad kitose Baltijos šalyse dalyvaujant tokiuose konkursuose nesukuriama tam tikrų kliūčių, kurios dirbtinai sukuriamos Lietuvoje arba kitose šalyse sistema tobulėja, o pas mus ne – automatiškai atrodome blogiau nei kaimyninės šalys. Tai priklausom ne tik tuo to, kur stovime, bet ir kur juda kitos šalys. Jei Estijoje gerina viešųjų pirkimų procesus ir skaidrina, o pas mus ne, tai atitinkamai slystame žemiau konkurencingumo reitinge“, – sako J. Rojaka.
Problemų yra ir darbo rinkoje
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė nevertintų taip kritiškai institucijų. Pasak jos valstybė yra fiskališkai tvari, deficitas nėra didžiulis, o ekonomika auga. Tad didžiulio išlaidavimo nesimato.
„Nesakau, kad viskas gerai. Siūlome, kad būtų galima mažinti valstybės sektorių, didinti atlyginimus. Motyvuoti daugiau tuos, kurie dirba ir tikrai nori pokyčių ir keistis. Jei biudžeto deficitas nedidelis, tai gal išlaidauja vietoje. Tai, kad vienoje srityje trūksta pinigų, o kitur būtų galima išleisti mažiau, mes nuolatos kartojame. Efektyvumo trūksta“, – sako Rūta Skyrienė.
Tačiau be abejonės pastebima problema – infrastruktūroje. R. Skyrienės nuomone, galbūt įvykus oro uostų koncesijai, į Lietuvą būtų pritraukta daugiau žinomų aviakompanijų. Nes pigių skrydžių bendrovės verslui – nenaudingos. Per mažai skrydžių laikų, krypčių.
Be visa to, problemų kyla ir dėl aukštos pridėtinės vertės darbo vietų trūkumo. Talentingi lietuviai neskatinami pasilikti, o ir užsieniečius sunkiau prisitraukti.
„Užsieniečių dirbančių Lietuvoje yra labai nedaug, keli tūkstančiai. Jau ir yra talentų startuolių viza, pagerėjo žymiai labiau pritraukimas talentingų žmonių. Turėtų būti ir mėlynosios kortos potencialių gavėjų. Bet, man atrodo, žiūrima šiek tiek giliau. Sugebėjimas išlaikyti yra sugebėjimas suteikti jiems tokių darbo vietų, kad neišvažiuotų iš Lietuvos. Atlyginimų lygis vis dar žemas. Už tai ir kalbama apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, kas sudarytų galimybes žmonėms daugiau uždirbti ir verslui nebūtų per daug sudėtinga pakelti tą atlyginimą“, – komentuoja R. Skyrienė.
Žemyn mus traukia ir klasterių trūkumas. Tačiau jo pašnekovė nepastebi.
„Manau, kad klasteriai yra svarbu, nes klasteriuose gimsta inovatyvumas ir produktyvumas bei kaštų taupymas. Susikaupia visas žinių bagažas toje srityje. Tai skatina daugiau plėstis ir pritraukia investicijas. Valstybės interesas tikrai yra. Manau, klasterizacija nėra tokia prasta“, – tikina Investuotojų forumo vykdomoji direktorė.
