Rugsėjį gamtinių dujų kaina mažėjo 2,84 proc., bet laukiama brangiausio istorijoje šildymo sezono.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms rugsėjį kainavo 1948 Lt/tne su transportavimo mokesčiu, kas yra 2,84 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai šilumininkai dujas pirko už 2005 litus.
Anot šilumininkų, mažesnė dujų kaina nuo lapkričio 1 dienos lems 1,5–2 proc. pigesnę šilumą miestuose, kuriuose pagrindinis kuras gaminant šilumą yra gamtinės dujos.
Prieš metus, 2011-ųjų rugsėjį, šilumos tiekėjai teigia už dujas mokėję 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. 2010 metų rugsėjį dujos kainavo 1389 Lt/tne, 2009-ųjų rugsėjį – 1060 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
„Nors rugsėjį gamtinės dujos pigo, jų kaina išlieka visų laikų aukščiausia. Lietuva ir toliau neturi visiškai jokių svertų, kurie lemtų dujų kainos pokyčius. Įtakos nei dujų pigimui, nei brangimui neturime“, – sako LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, reikia konstatuoti, kad šalies laukia brangiausias istorijoje šildymo sezonas.
„Šilumos kainų „rekordai“ nesibaigs, kol valstybiniu lygiu nebus pradėtas skatinti 2,5 karto už importuojamas dujas pigesnio lietuviško biokuro vartojimas šilumos ūkyje. Laikas sekti modernių valstybių pavyzdžiu ir užsienio kurą keisti savu“, – teigė V. Stasiūnas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamyboje yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Tarp šių miestų – Prienai, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Šiauliai, Vilnius, Jonava, Klaipėda, Alytus.
Miestuose, kurie plačiai vartoja lietuvišką biokurą, gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės 21 ct/kWh. Tiek šiluma kainuos Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojams.
Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje tepagaminama 22 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ūkis skaičiuojamas tarp moderniausių Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 proc.
