Grupės pajamos mažėjo 1,4 proc. ir siekė 202,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė LTG.
Anot pranešimo, didžiausios įtakos grupės rezultatams turėjo dėl kritusių krovinių pervežimo apimčių sumažėjusios pajamos, taip pat dėl brangstančių energetinių išteklių ir augančios infliacijos didėjusios sąnaudos.
„Šių metų pradžioje, įvertinę Rusijos karo prieš Ukrainą ir šalims agresorėms – Baltarusijai bei Rusijai – paskelbtų sankcijų poveikį LTG grupės veiklai, numatėme didžiausią krovinių apimčių kritimą ir mažiausią pervežtą jų kiekį per visą mūsų veiklos istoriją. Siekdami išlaikyti stabiliai veikiančią įmonių grupę, ėmėmės įgyvendinti trijų dalių planą, apimantį tris pagrindines kryptis: veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo, diversifikacijos ir plėtros į naujas rinkas, ypač – Vakarų Europos“, – pranešime sakė LTG vadovas Egidijus Lazauskas.
Grupės krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ per pirmąjį pusmetį pervežė 16,1 mln. tonų krovinių – 32,9 proc. mažiau nei prieš metusi. Pervežimuose dominavo vadinamųjų sunkiųjų krovinių – cheminių ir mineralinių trąšų, naftos ir jos produktų, statybinių medžiagų – vežimai. Krovinių vežimo pajamos siekė 134,1 mln. eurų ir buvo 21,4 proc. mažesnės. Tuo metu visos „LTG Cargo“ pajamos siekė 146,9 mln. eurų – 16,9 proc. mažiau.
Keleivių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Link“ per šešis šių metų mėnesius pervežė 2,21 mln. keleivių – 34,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Keleivių vežimo pajamos per šį laikotarpį ūgtelėjo 2,2 karto iki 13,3 mln. eurų.
„Šiemet Lietuvoje stebime keliaujančiųjų geležinkeliais skaičiaus augimą, kurį ankstesniais laikotarpiais itin ribojo Covid-19 pandemija. Vietinio susisiekimo maršrutais pervežėme 2,12 mln. keleivių, o tai yra 35,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – sakė E. Lazauskas.
Šalies geležinkelių tinklą valdanti „LTG Infra“ pirmąjį pusmetį gavo 93,9 mln. eurų pajamų – 4,4 proc. mažiau nei prieš metus.
LTG grupės investicijos pirmąjį pusmetį siekė 41,5 mln. eurų. Iš jų 27,1 mln. eurų sudarė nuosavos, o 14,4 mln. eurų – ES paramos ir valstybės biudžeto lėšos. Maždaug du trečdaliai visų investicijų buvo skirti geležinkelių infrastruktūrai atnaujinti ir plėsti.
