Primename, kad šeštadienį Kazlų Rūdoje ant geležinkelio bėgių susidūrė lengvasis automobilis su keleiviniu traukiniu. Įvykio metu žuvo automobilio „Audi Q5“ vairuotojas ir keleivis. Nelaimė įvyko šviesoforu reguliuojamoje traukinių pervažoje, kaip įtariama, automobiliui laiku nesustojus prie pervažos. Klausimas, kokį signalą tuo metu rodė pervažos šviesoforas, neramina Kazlų Rūdos gyventojus.
Pervažos šviesoforas uždavė mįslę: veikia jis ar ne?
Į portalą kreipėsi skaitytoja Ingrida, kuri teigė, kad minėta geležinkelio pervaža – probleminė vieta. Labiausiai žmonės sunerimę dėl šviesoforo, kuris ne visada signalizuoja vairuotojams, ar traukinys artėja.
„Tos pervažos šviesoforas, kurioje įvyko prieš kelias dienas nelaimė ir žuvo du žmonės, neveikia jau kuris laikas. Atsirado begalės liudininkų, kad jis neveikia“, – minėjo moteris.
Žmonių skundus dėl nesaugios geležinkelio pervažos girdi ir Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Pasak jo, ši geležinkelio pervaža yra mažų mažiausiai „labai įdomi“ – kyla klausimas, ar ji atitinka kelių eismo taisyklių (KET) nurodytas sąlygas.
„Ten tik šviesoforas stovi, nėra jokio užtvaro. Šviesoforas toje pervažoje veikia trejopai. Mirksėjimas baltai, anot geležinkelių tarnybos, reiškia, kad nėra šalia traukinio. Veikia raudonai – tada draudžiama važiuoti per pervažą, nes artėja traukinys. Ir kai išvis joks šviesoforo signalas nešviečia, anot Lietuvos geležinkelių, artimiausiu metu užsidegs kažkoks šviesoforo signalas, nes prie stoties ar stotyje yra formuojamas traukinio sąstatas. Mūsų tikrai netenkina toks paaiškinimas“, – tv3.lt sakė jis.
Pasak Kazlų Rūdos mero, ši pervaža gyventojus neramina jau seniai, maždaug nuo 2012–2013 metų, kai per miestą buvo nutiesta „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpa.
Prastas matomumas neleidžia matyti traukinio – meras
Matomumas šioje pervažoje ypač suprastėjo, kai buvo pastatyta aklina siena, izoliuojanti garsą, teigė M. Varaška. Po tragiškos avarijos žmonės ėmė fiksuoti, kad šviesoforo signalas veikia netvarkingai.
„Pervaža prieš 6 metus beveik aklinai uždengta garso užtvarais – aukštomis 5–6 metrų aukščio sienomis. Kol neįvažiuoji į pačią pervažą, tu niekaip nepamatysi pro šias užtvaras, ar neartėja traukinys. Bėgiai nuo šio užtvaro yra per 1,5 metro. <...>
Vakar žmonės gausiai filmavo tai veikiančią, tai neveikiančią tos pervažos šviesoforo sistemą. Tuomet pagal KET jie tiesiog turėjo veikti taip: išlipa iš automobilio, eina iki geležinkelio pervažos, apsidairo, ar joje nėra artėjančio traukinio, tada grįžta atgal į automobilį, užsiveda variklį ir tada važiuoja. Situacija ne tik absurdiška – iš principo niekas nėra apsaugotas“, – minėjo meras.
M. Varaška akcentavo, kad šia geležinkelio pervaža naudojasi šimtai Kazlų Rūdos gyventojų.
„Aš asmeniškai važiuoju rečiau, bet dalis gyventojų tikrai ją aktyviai naudoja. Tai yra rytinė pervaža, jungianti keletą priemiestinių rajonėlių. Tūkstančiui, dviem tūkstančiams žmonių tai yra artimesnis būdas susisiekti iš vienos miesto pusės į kitą“, – teigė meras.
Tokioje judrioje kelio atkarpoje būtina užtikrinti eismo dalyvių saugumą, mano M. Varaška. Jis apgailestavo, kad Marijampolėje veikia 2 lygių geležinkelio pervažos, o Kazlų Rūdoje nėra nė vienos.
„Kazlų Rūdoje buvo nutiesta „Rail Baltica“ vėžė, tačiau nė viena iš dviejų pervažų nebuvo padaryta 2 lygių – požeminė arba su viaduku. Tuo tarpu Marijampolės mieste, nors ji net neturi Karaliaučiaus tranzito, buvo įrengtos net 3 dviejų lygių pervažos. Mes tikrai ne prieš marijampoliečių gerovę, tik sakome, kad ten geležinkelių eismas mažesnis nei Kazlų Rūdoje. Problema ta, kad mieste nėra nė vienos 2 lygių pervažos“, – minėjo M. Varaška.
„Lietuvos geležinkeliai“: pervaža yra techniškai tvarkinga
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gediminas Petrauskas paaiškino, kad pervaža buvo tikrinama per techninę apžiūrą, vykstančią kasmet balandžio–birželio mėnesiais. Apžiūroje kviečiami dalyvauti policijos, automobilių kelius prižiūrinčios įmonės, automobilių kelio savininko ir savivaldybės atstovai. Pasak G. Petrausko, ekspertai po procedūros nepateikė jokių siūlymų tobulinti pervažos saugumo mechanizmus.
„Kazlų Rūdos pervažoje yra įrengta pervažos signalizacijos sistema, kuri nutraukia kelių transporto eismą link pervažos artėjant geležinkelio riedmenims. Taip pat įrengtas kelio ženklas STOP, užtikrinantis, kad visi geležinkelio pervažos naudotojai sustotų prie pervažos ir įvertinę aplinkybes saugiai ją kirstų.
Šalia minėtos pervažos esančios triukšmo slopinimo sienutės elementai skaidrūs, kad būtų užtikrintas papildomas matomumas eismo dalyviams. Šių metų balandžio mėn. minėta komisija atliko minėtos pervažos techninę apžiūrą, tačiau nepateikė papildomų siūlymų, kurie užtikrintų didesnį saugumą pervažoje“, – tv3.lt komentavo G. Petrauskas.
„Kazlų Rūdoje įrengta pervaža yra techniškai tvarkinga, jos signalizacijos įrenginiai veikia sklandžiai, todėl pervažų naudotojai, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklėmis, pervažos šviesoforų signalais ir įvertinę eismo situaciją, gali saugiai ją kirsti“, – papildė jis.
Tyrimas rodo daugiau detalių apie avariją
Portalas tv3.lt teiravosi, ką atskleidė „Lietuvos geležinkelių“ tyrimas, atliktas po pražūtingos avarijos ant geležinkelio bėgių Kazlų Rūdoje. G. Petrauskas tvirtina, kad pervažos saugumo įrenginiai veikė nepriekaištingai.
„Mūsų turimais duomenimis, eismo įvykio metu Kazlų Rūdos pervažos signalizacijos įrenginiai veikė tvarkingai. Traukinio mašinistas pastebėjęs prie kelio ženklo STOP artėjantį automobilį panaudojo garsinį traukinio signalą. Tokiu būdu papildomai įspėjama apie prie pervažos artėjantį traukinį. Automobilis kurį laiką pastovėjęs prie kelio ženklo STOP, netikėtai išvažiavo prieš pat atvažiuojantį traukinį. Mašinistas iš karto panaudojo staigųjį stabdį, tačiau susidūrimo išvengti buvo neįmanoma. Eismo įvykio metu žuvo automobilio vairuotojas ir keleivis. Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems dėl skaudžios netekties“, – atsakymą pateikė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Lietuvos geležinkelio pervažose per metus fiksuojama daugiau nei 600 KET pažeidimų ir apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2–3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais, pažymėjo G. Petrauskas. Jis priminė esmines taisykles, kaip eismo dalyviams apsisaugoti artėjant prie geležinkelio pervažos.
„Dažniausi pažeidimai – pervažose nepaisomi kelio ženklai arba šviesoforo signalai. Praktiškai visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargaus ar neapdairaus elgesio. <...> Traukinio svoris gali siekti virš 6 tūkst. tonų, o sustojimo kelias iki 1 km arba beveik 9-ios futbolo aikštės. Todėl išgelbėti ne vieną gyvybę gali visame pasaulyje geležinkelio kirtimą vienijanti bendra taisyklė: sustok, apsižvalgyk, klausyk.
Dar viena svarbi taisyklė – visada duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Būtina sustoti prieš STOP kelio ženklo liniją, kelio ženklą STOP, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą. Jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vienas raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą per geležinkelio pervažą, o baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos nevažiuoja traukinys“, – akcentuoja „Lietuvos geležinkeliai“.
Reikalaus požeminės pervažos arba viaduko
Meras M. Varaška žada, kad ragins institucijas įrengti saugesnes geležinkelio pervažas Kazlų Rūdoje. Geriausiu atveju, naujos saugumo priemonės pervažose galėtų atsirasti po 5 metų.
„Antrame „Rail Baltica“ vykdymo etape mes neturime jokio aiškaus Susisiekimo ministerijos ar Lietuvos geležinkelių įsipareigojimo mieste įrengti bent vieną 2 lygių pervažą. <...>
Derėsimės, kad su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu bent viena pervaža būtų dviejų lygių apie 2027–2028 metus“, – sakė M. Varaška.
Portalas tv3.lt jau anksčiau aprašė nelaimės vietą Kazlų Rūdoje, Marijampolės apskrityje. Į „Audi“ automobilį įsirėžęs traukinys pražudė 2 mašinoje buvusius žmones. Automobilis buvo visiškai sumaitotas.
„Vietos, taip, vietos gyventojai. Abudu iš vieno namo, kiek žinau, ar iš gretimų namų. Nes vieną tikrai labai gerai pažįstu, o dar dėl kito nespėjau išsiaiškinti“, – sakė Kazlų Rūdos vicemeras Justinas Kazla.
Automobilį suniokojo tranzitinis traukinys Maskva–Kaliningradas. Tiesa, vagonus su keleiviais, kaip ir įprasta, tempė „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvas. Iš karto po nelaimės vietos gyventojai viešai pradėjo kalbėti, kad pervaža, kurioje įvyko avarija, nėra saugi. Ne visada veikia šviesoforas, prastokas matomumas.
„Jeigu ji ten nesuveikė, gali būti toks atvejis, kadangi priekyje yra uždėtos tos priešgarsinės sienos, tai be abejo, gali būti, kad taip buvo, jeigu ji neveikė, arba blogai suveikė, išvažiavo pakišo tą mašiną, galėjo toks dalykas. Bet aš kiek kartų važinėjęs, niekad nematęs, kad ji neveiktų, arba blogai veiktų“, – sakė vicemeras.
„Liudininkų teigimu, lyg ir įvažiuota buvo į sankryžą, nors ir šviesoforas rodė draudžiamą signalą, ir įvyko susidūrimas. Tą automobilį ilgai stūmė per bėgius, kol sustojo? – Apie 400-500 metrų dar buvo automobilis traukiamas“, – sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Ieva Šlivinskienė.
Daugiau apie avariją galite sužinoti TV3 Žinių siužete:
