„Lietuvos geležinkelių“ misija – sujungti žmones ir verslui geresnei ateičiai. (...) Norime kurti vidinę pergalės ir laimėtojų kultūrą. Veikiama tarptautinėje konkurencingoje aplinkoje, kur yra daug iššūkių ir daug galimybių. Norime visas galimybės įgyvendinti ir iki 2030 metų norim būti lyderiai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Bendrovė trečiadienį viešai pristatė ilgalaikę strategiją. Joje numatoma, kad bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) 2030 metais sieks 300 mln. eurų.
Pernai „Lietuvos geležinkelių“ pajamos siekė 448 mln. eurų, EBITDA – 155 mln. eurų, įmonė uždirbo 27 mln. eurų grynojo pelno.
„Suprasdami savo geografiją, nebūtinai pervešime daugiausiai tonų, bet norime būti logistikos etalonas, kad jei regione kas nors nori pasirinkti paslaugą, tai pirmoji mintis, kuri jiems kils, turėtų būti „Lietuvos geležinkeliai“. Turime teikti geriausias paslaugas, komfortiškiausią susisiekimą žmonėms. Norime būti Vidurio ir Rytų Europos mobilumo lyderiai“, – sakė M. Bartuška.
Bendrovė iki 2030 metų sieks 30 proc. iki 70 mln. tonų padidinti pervežamų krovinių srautą, keleivių skaičius turėtų augti dukart iki 8 milijonų.
„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys sakė, kad keleivių skaičiaus augimas paskaičiuotas be „Rail Baltica“ linijos. Anot jo, įmonės tikslas – kad žmonės iš automobilių persėstų į traukinius.
„Turime didinti greitį tarp pagrindinių miestų. Mūsų konkurentai yra automobiliai. Skatindami ekologišką vairavimą darysime viską, kad tie, kurie šiandien važiuoja automobiliais, atsidurtų traukiniuose“, – trečiadienį teigė L. Baužys.
Anot jo, ateityje taip pat žadama keleiviams pasiūlyti naujų maršrutų - jau rudenį bus galima nuvažiuoti iš Vilniaus į Rygą, Kijevą, o traukiniai tarp Vilniaus, Kauno ir Varšuvos važiuotų greičuau.
„Šiemet gruodį bus galima iš Vilniaus nuvažiuoti į Rygą, atsiras galimybė greičiausiai nuvažiuoti į Kijevą. Stengiamės, kad greitesnis susisiekimas būtų tarp Vilniaus, Kauno ir Varšuvos, sieksime, kad tai būtų galima padaryti per 6-7 valandas“, – sakė L. Baužys.
„Lietuvos geležinkelių“ Krovinių direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas sako, kad krovinių augimą skatins auganti šalies ir kaimyninių valstybių ekonomika, taip pat Lietuvoje besiplečiančios laisvosios ekonominės zonos.
Įmonė numato, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų didės 15 proc. iki 36 mln. tonų, į Europą ir Kiniją – daugiau nei dukart iki 9 mln. tonų.
„Lietuvos geležinkeliai“ pernai pervežė 52,6 mln. tonų krovinių (10,5 proc. daugiau nei užpernai), pervežtų keleivių kiekis per metus ūgtelėjo 5 proc. iki 4,7 milijono.
