„Verslo žinios“ pranešė, kad pirmoji įmonė besiruošianti išbandyti naują koncepciją yra mėsos pramonės milžinė „Krekenavos agrofirma“. Patys nuomodami patalpas Lenkijoje ir pardavinėdami savo produkciją, ją pasiūlys įsigyti pigiau net iki 30 proc. nei Lietuvoje.
Prisijungti svarsto ir kiti Lietuvos gamintojai
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Krekenavos agrofirmos“ generaliniu direktoriumi Linu Grikšu. Jis atskleidė, kad jau nuo pat ryto susilaukia skambučių iš kitų gamintojų, kurie siūlo kooperuotis.
„Šiandien jau gavau pasiūlymų prisijungti ir kitiems gamintojams. Manau, ne tik „Krekenavos“ bus produkcija ten, bet ir kitų lietuvių gamintojų. Jau po 8.10 val. gavau pirmuosius skambučius kooperuotis. Per anksti sakyti kas tokie, bet sulaukiau būtent pasiūlymu iš ne mėsos sektoriaus. Mėsą atstovautų „Krekenava“ nes pilnai padengia visą asortimentą: ir šviežios mėsos, ir mėsos gaminių“, – pasakojo jis.
L. Grikšas papasakojo, kad patalpas planuojama nuomotis ir veiklą pradėti dar šiais metais. Nors nėra tiksliai nuspręsta, kuriame Lenkijos mieste kursis, pirmiausia svarstoma apie Suvalkus.
Įdomiausia tai, kad ten esanti mokestinė aplinka „Krekenavos agrofirmai“ leistų tą pačią produkciją siūlyti 20–30 proc. pigiau.
„Be jokios abejonės mūsų produkcija Lietuvoje būtų brangesnė nei ta pati Lenkijoje. Dėl PVM tai 16 proc. kaina nukrenta, bet mes dar antkainius mažesnius galime taikyti. Tai 20–30 proc. paprasčiausiai, jei mes vykdytume tą prekybą. Prekybinius antkainius būtų galima taikyti mažesnius ne kaip gamintojo, o kaip prekybininko“, – sako jis.
„Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa tikino, kad kol kas tokio prekybos modelio nesvarstė. Visgi ši idėja pasirodė įdomi. „Tai iš karto mūsų produkciją atpigintų mažiausiai 15 proc., dėl PVM skirtumo. Tai idėja įdomi, bet ar solidarizuotumėtės reikėtų paskaičiuoti. Skirtumas nuo „Krekenavos“ tas, kad mes labai toli esame, kitoje pusėje Lietuvos. Logistika ne tokia palanki. Tai viską reikėtų apsvarstyti, bet iš principo idėja įdomi“, – mano D. Trumpa.
Nors kol kas tokių planų neturi ir „Vilkyškių pieninė“, tačiau taip pat neatmeta tokio varianto.
„Kol kas nuomotis nesiruošiame, bet iš esmės prekiaujame Lenkijos rinkoje. Su kiekvienais metais įeiname į rinką vis su didesniu kiekiu, o nuomotis ir prekiauti šiai dienai neturime planų. Bet kaip Džeimsas Bondas sakė: „Niekada nesakyk niekada“. Tikrai reikėtų paskaičiuoti“, – komentavo „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Jis prideda, kad tai tikrai leistų pasiūlyti bent 16 proc. pigesnę produkciją, nes PVM tarifas turi didžiulę įtaką.
Toks „Krekenavos agrofirmos“ sprendimas nereiškia, kad jie iš Lietuvos iškeltų ir gamybą, ar sumažintų pardavinėjamą produkcijos kiekį čia.
„Kaip Anglijoje, Airijoje su savo produkcija pasivejam išeivius, taip dabar, kai lietuviai važiuoja į šitą zoną masiškai pirkti, tai kodėl negalime pasiūlyti tos pačios produkcijos pagal tos šalies mokestinę bazę“, – sako jis.
Be visa to, tai gali paskatinti Lietuvos valdžią susimąstyti apie lengvatinio PVM tarifo įvedimą maisto produktams.
„Mes su Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija darome įvairius paskaičiavimus ir pateikiame, kad šita mokesčių lengvata nepadarytų biudžete skylės, nes negalima skaičiuoti tik PVM skirtumo. Gamintojai ženkliai daugiau gamintų, o daugiau gaminant reikėtų daugiau darbuotojų. Darbuotojai moka nuo darbo užmokesčio mokesčius, įmonės daugiau parduotų, daugiau mokėtų, nes moka pelno mokesčius. Negalima skaičiuoti, kokia susidarytų skylė vien sumažinus PVM. Mes kaip Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija pateikėme skaičiavimus ir norėtume, kad mus išgirstų“, – kalbėjo jis.
Lietuvos gamintojams susivienijus ir įgyvendinus šį tikslą, kainos Lietuvoje augtų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad patys gamintojai turėtų paprognozuoti, kaip tai atsilieps Lietuvos vidaus rinkai. Nes nuo tokių sprendimų nukentėtų ne prekybininkai, bet vartotojai ir Lietuvos ekonomika.
Viskas priklausytų nuo to, kokio masto ši gamintojų kooperacija būtų.
„Turėdami vis labiau intensyvėjančią lietuvių emigraciją apsipirkti į Lenkiją, galbūt po paskutinių akcizų ir alkoholio kainų padidinimų ir į Latviją, išvykstančių apsipirkti srautai padidėtų ir tai atsilieptų vienareikšmiškai neigiamai. Kai kuriuos dar sulaikydavo lojalumas lietuviškų gamintojų produkcijai.
Žinoma, dar ar neaiškūs principai ir kokio masto būtų išėjimas į Lenkijos rinką, bet vienareikšmiškai labai neigiamai atsilieptų ne tik prekybininkas, bet ir vartotojams, nes mažėjantis parduodamų prekių kiekis didina apskritai kainas – tuos pačius kaštus reikia pasidengti mažesniais pardavimais. Nėra kad gali gamybos liniją sustabdyti, yra ir plėtra, dideli darbuotojų kiekiai.
Tokius gamintojų ketinimus galima palyginti su Amerika. Daug kas juokiasi iš D. Trumpo, kuris pasakė tam tikriems gamintojams, kad padidins mokesčius, kurie gamina kitose šalyse, o parduoda amerikiečiams ir nesukuria darbo vietų. Tai čia toks analogas, mini modelis Lietuvoje, kai gamintojai tiems patiems savo vartotojams parduoda per kitą šalį“, – svarsto L. Vilimas.
Pasak jo, tai itin stiprus signalas Lietuvos valdžiai, kuriai bus būtina susėsti su verslo atstovais ir rasti išeitį.
„Valdžios atstovai turėtų vertinti konkurencines Lietuvos sąlygas su kitomis šalimis – ne tik lenkais, bet ir latviais. Vien tik PVM lengvata neišspręsi to klausimo. Bet tai vienas pagrindinių aspektų, kuris momentiškai tą kainą sumažintų ir panaikintų didžiulį skirtumą. Jei taip pozicionuoja, kad tiems patiems lietuviams apsimoka pirkti Lenkijoje už daug mažesnę kainą, tai vienas gamintojas, antras, trečias taip darys ir kur ta riba. Pasekmes pajus visi. Reikia sėsti prie stalo ir visiems bendrai kalbėti. Verslas prisitaikys, ieškos, kaip išgyventi sunkiais laikais. Akivaizdu, mažėjantis rinkos dydis kaip Lietuvos, kai šalia yra lenkai ir tie patys dideli srautai lietuvių reguliariai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Tai čia tik laiko klausimas buvo kada gamintojai tokių strategijų imsis“, – mano L. Vilimas.
Nerijus Mačiulis: didžiulio poveikio Lietuvos prekybai būti neturėtų
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad didžiulių pokyčių tai sukelti neturėtų, nes iki šiol Lietuvos gyventojų apsipirkinėjimas Lenkijoje buvo labiau epizodinis reiškinys ir didelės įtakos mažmeninei prekybai neturėjo. Kaip pavyzdį jis pateikia tai, kad pernai mažmeninė prekyba maisto produktais augo 3 proc., panašiai auga ir šiemet.
„Tai dalis gyventojų, aišku, priversti dėl žemos perkamosios galios ieškoti pigesnių alternatyvų kaimyninėje Lenkijoje, tačiau tai nėra toks masinis reiškinys, kad keistų Lietuvos mažmeninės prekybos veidą. Bet jei taptų tai dar labiau opesne problema ir sudarytų jau reikšmingą mažmeninės prekybos dalį, Lietuva turėtų grįžti prie PVM lengvatinio tarifo maisto produktams. Nes pagrindinis Lenkijos pranašumas, kad daugeliui maisto produktų yra taikomas“, – svarsto jis.
Be to jis prideda, kad nuvažiuoti į Lenkiją iš daugelio Lietuvos miestų nėra taip lengva – didelės laiko ir kuro sąnaudos. Taip pat ir PVM lengvatos turi savo trūkumų.
„Vienas iš tų trūkumų, kad jos dažnai nepasiekia galutinių vartotojų. Bet jei Lietuvos gamintojai ir Lietuvos mažmeniniai tinklai jaus didelę konkurenciją iš Lenkijos pasienyje esančių prekybos tinklų, tada visa lengvata atitiektų vartotojams ir, galbūt, suveiktų ir sustabdytų tą tendenciją, kurią matome dabar. Bet kol kas reikia pripažinti, kad tai ne masinsis apsipirkinėjimas, kad ir kaip jis atrodo. Vykstančiųjų srautai sudarotik apie 1 proc. Lietuvos mažmeninės prekybos“, – konstatuoja ekonomistas.
