Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus (BVP) produktas padidės 1,6 proc. po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).
Tačiau prie labiau įprasto daugiamečio plėtros tempo ekonomika grįš tik kitąmet, kai pradės atsigauti Lietuvos užsienio prekybos partnerės.
„Lietuvos ekonomika vis dar atsilieka nuo ilgametės plėtros trajektorijos – ji turi potencialo augti maždaug dvigubai sparčiau, nei prognozuojama šiemet.
Ekonomikos apsukas iki įprastinio lygio padidinsime tik tada, kai prie atsigaunančio vartojimo ir viešojo sektoriaus investicijų prisidės kiti itin svarbūs ūkio plėtros varikliai – pramonė ir eksportas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Ekonomikos atsigavimas – vangus
LB ekonomikos pagyvėjimą prognozuoja šių metų antrąją pusę, iki tol ekonomikos raida tebebus vangi.
Labiausiai ekonomikos aktyvumą slopina neatsigaunanti paklausa eksporto rinkose ir suvaržytas reeksportas – labiausiai į Rusiją, kuri užpuolė Ukrainą, Baltarusiją ir kitas rytų šalis.
Nepalankias išorės aplinkose tendencijas turėtų atsverti palengva didėsianti vidaus paklausa, ypač gyventojų vartojimas.
Vėl pradėjęs augti praėjusių metų pabaigoje, šis vartojimas augimo kryptį turėtų išlaikyti ir ateityje.
Pernai 1,1 proc. susitraukęs privatusis vartojimas, numatoma, kad šiemet padidės 3 proc. 2024 m. vartojimo prognozė padidinta 0,6 proc. punkto, arba ketvirtadaliu.
Prielaidas tokiam prognozės pagerinimui sudaro sparčiau didėjančios gyventojų realiosios pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis šalyje kyla gerokai sparčiau nei kainos.
Didėja atlyginimai ir darbuotojų skaičius
Pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 8,7 proc.
Šiemet darbo užmokestis kils trigubai sparčiau nei numatoma infliacija – atitinkamai 10,3ir 3,1 proc. Naujausia darbo užmokesčio prognozė pagerinta dešimtadaliu, o infliacija turėtų susitraukti kone šeštadaliu daugiau, nei prognozuota anksčiau.
Padėtis darbo rinkoje ir toliau yra gera dirbantiesiems, o jų skaičius siekia 1,47 mln. ir yra didžiausias nuo pasaulinės finansų krizės 2008–2009 m. laikų.
Tam įtaką darė reikšmingai pasikeitusios migracijos tendencijos. 2023 m. į Lietuva daugiau atvyko, nei išvyko, tiek užsieniečių, tiek Lietuvos piliečių.
Teigiamas migracijos balansas nusvėrė natūralios gyventojų kaitos neigiamą poveikį – 2023 m. nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 29 tūkst.
Dauguma atvykstančiųjų jau turi darbo sutartis – sparčiai augant darbo jėgai, nedarbo lygis keičiasi nedaug ir yra arti istorinių žemumų.
Šiemet nedarbas turėtų sudaryti 7 proc., pernai buvo 6,8 proc. Vis dėlto darbo rinkoje matyti ir netvari tendencija – darbo užmokestis didėja sparčiai, o našumas neauga.
Ilgą laiką tai tęstis negalės, jei ekonomikos augimas ir našumas neatsigaus. Kitaip tariant, įmonių galimybės ir toliau taip sparčiai, kaip iki šiol, didinti darbo užmokestį senka.
Prognozuoja didesnes investicijas
Sunkumai užsienio rinkose lemia, kad iššūkių patiria pagrindinis šalies eksportuotojas – pramonės sektorius.
Jos produkcijos gamybos apimtis tebėra mažesnė nei prieš metus.
Euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, ekonomikos raida lemia, kad šiais metais išorės paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms vis dar bus vangi ir sparčiau turėtų didėti tik nuo 2025 m.
Neigiamas tendencijas eksporto rinkose švelnina pernai itin sparčiai gausėjusios investicijos, ypač viešojo sektoriaus.
Šis sektorius didesnę lėšų dalį nukreipė į statybos projektus, o tai turėjo įtakos sparčiai augusioms investicijoms į kelius ir gatves bei elektros tinklus.
Reikšminga dalis šių projektų finansuojama europinėmis lėšomis. Pernai padidėjusios 10,6 proc., šiemet investicijos turėtų ūgtelti dar 4,5 proc.
Simonyte meto salies pinigus kur panorejus
Vyriausybe moka tik mokescius kelti, bei su savo nekompetingais bei bemoksliais ministeriais nesugeba net es pinigu pasiimti
Es si vyriausybe niekinama bei su savo veiksmais es pramuse dugna
