„Didžiausia rizika pasaulio ekonomikoje šiandien yra euro zonoje“, – sakė „Coface Lietuva“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas jau trečius metus iš eilės organizuojamoje verslo rizikos valdymo konferencijoje. Jo teigimu, euro zonos krizė nėra vien valstybių skolos – tai ir socialinė krizė.
„Pavyzdžiui, Ispanijos valstybės skola, jei lygintume su kitomis Pietų Europos valstybėmis, nėra didelė, tačiaudidelę BVP dalį sudaro būsto paskolos, o iš jų žymi dalis – probleminės. Taip pat šiuo metu beveik kas ketvirtas ispanas neturi darbo. Tai yra ne tik euro zonos krizės, vartojimo sumažėjimo, bet ir vykdytos neteisingos socialinės politikos pasekmė“, – teigė M. Sventickas.
2012 m. „Coface“ prognozuoja 2,7 proc. pasaulio BVP augimą. Nors ir varginama namų ūkių įsiskolinimo bei nedarbo, išsiskiria JAV – tai vienintelė iš išsivysčiusių šalių, kurios BVP augs. Jis, prognozuojama, sieks apie 2 proc.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė euro zoną apibūdino trimis požymiais: didelė skola, didelis biudžeto deficitas ir žemo ekonomikos augimo aplinka. Kaip problemines šalis ji įvardino Airiją, Portugaliją, Prancūziją, Italiją ir Graikiją. Pastarosios deficitas, pasak jos, susitraukė, bet ne tiek, kiek buvo tikėtasi.
Euro zonos ekonomikai gaivinti galimos taikyti priemonės, tokios, kaip Europos centrinio banko (ECB) palūkanų mažinimas, pasak G. Gečiauskienės, veiksmingos tik teorijoje. „Esame nežinomoje zonoje“, – tvirtino ji.
ISM Executive School lektorius Marijus Kalesinskas konferencijoje priminė, kad valstybių nemokumas pasitaiko periodiškai. Ekonomikos ekspertas argumentus pasitelkė iš istorijos: apskaičiuota, kad jau du šimtus metų karts nuo karto kas trečia pasaulio šalis atsiduria negalėjimo vykdyti finansinių įsipareigojimų situacijoje.
Graikija nuo savo nepriklausomybės paskelbimo 1829-aisiais pusę laiko praleido bankrutavusi. Visgi ir ISM \atstovas pripažino, kad dabartinė ekonominė krizė išsiskiria globalumu.
Konferencijos dalyviai akcentavo, kad Baltijos šalių BVP auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. „Coface“ prognozėmis Lietuvos BVP augimas 2012 m. sieks 2,5 proc. Pirmaus Latvija – jos BVP augs 4,5 proc. Estijai prognozuojamas 1,6 proc. BVP augimas.
Viena iš pagrindinių spartaus augimo priežasčių – stiprios eksporto krypčių ekonomikos: Rusija, Vokietija ir Lenkija. Anot „GatewayBaltic“ tarptautinių pardavimų koordinatoriaus Martins Tiknuss, Lietuvai tenka 49 proc. Baltijos šalių eksporto. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad priklausyti nuo eksporto krypties šalių ekonomikos augimo yra ypač rizikinga.
Visi ekspertai sutarė, kad Lietuvos ekonomika stipriai priklauso nuo užsienio partnerių, todėl jos raidą 2012 – 2015 m. stipriai lems kitų šalių ekonomikos situacija. Dar vienas svarbus veiksnys, turėsiantis įtakos šalies atsigavimo tempui, bus naujai išrinktos valdžios sprendimai.
