Laisvų darbo vietų Lietuvoje mažėja, o bedarbių skaičius nuolat auga. Darbo biržos duomenimis pirmąjį 2008 m. ketvirtį įregistruota 28.000 laisvų darbo vietų (4.000 mažiau nei pernai tuo pačiu metu), nedarbo lygis birželį buvo 4,7 %.
Nors kai kas tai sieja su į Lietuvą grįžtančiais iš užsienio darbininkais, tačiau labiau tikėtina, kad šie procesai yra ženklių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje, susijusių su ekonomikos lėtėjimu, pradžia, pirmadienį rašoma darbuotojų paieškos ir atrankos kompanija „Prime People“ pranešime.
Nuo krizės jau nukentėjo nekvalifikuoti, aukšto išsilavinimo neturintys darbuotojai ir darbininkiškų profesijų atstovai, jie ir yra pagrindiniai darbo biržos klientai. Akivaizdūs pokyčiai statybų srityje: bendrovės mažina darbo apimtis ir atsisako suplanuotų objektų. Apklausų duomenimis jau metų pradžioje darbuotojų skaičių planavo mažinti 22 % apklaustų statybos kompanijų. Stagnacija jaučiama ir kitose pramonės šakose: rinkoje nebegali konkuruoti ir darbuotojų skaičių žymiai mažina medienos, baldų, lengvosios pramonės, maisto gamybos įmonės.
Ekonomikos lėtėjimas rudenį turės neigiamos įtakos visai darbo rinkai. Darbuotojų mažinimo procesai palies ne tik žemiausias, o ir vadybines bei vidurinės grandies vadovų pozicijas. Šie procesai jau įgavo pagreitį Latvijoje ir Estijoje.
Verslo perspektyvas blogai vertina ne tik pramonės, bet ir prekybos bei paslaugų (ypač transporto ir poilsio organizavimo) įmonės. Ekonominės recesijos metu jos ieškos galimybių išlikti konkurencingos. Būdų tai pasiekti yra nedaug: arba didinti darbo našumą bei riboti suplanuotas investicijas, arba mažinti darbuotojų skaičių. Dažnai pradedama nuo darbo jėgos efektyvinimo procesų, ką ir patvirtina „TNS Galup“ atlikta įmonių vadovų apklausa. Ji atskleidė, kad darbdaviai krizės akivaizdoje pirmiausia mažintų išlaidas personalui (30 % apklaustųjų), o net 24 % mažintų darbuotojų skaičių. Krizė turės neigiamos įtakos ir konsultacijų verslui: išlaidas reklamai krizės atveju mažintų 29 % apklaustųjų, 24 % – mažintų išlaidas viešiesiems ryšiams.
Su darbuotojų mažinimo problema susidurs tiek mažos, tiek didelės kompanijos, tačiau tai bus skirtingi procesai. Mažos paslaugų verslo kompanijos, kurių didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai, bus priverstos atkakliau kovoti dėl klientų ir užsakymų ir siekdamos išlikti konkurencingos turės sumažinti kaštus – t. y. atlyginimus ar net darbuotojų skaičių. Didžiosios įmonės ir toliau eis procesų optimizavimo keliu, kas taip pat veda link darbuotojų skaičiaus mažinimo, tačiau šis procesas vyks nuosekliai, nedarydamas neigiamos įtakos kompanijų veiklos rezultatams. Tikėtina, kad netolimoje ateityje procesus bus priverstos peržiūrėti ir nereikalingos darbo jėgos atsisakyti įstaigos, kuriose daug administracinio ar rankomis atliekamo darbo – ligoninės, viešbučiai, gamybos įmonės.
Specialistės komentaras: Aušra Delonaitė, „Prime People“ direktorė
Darbo rinka po ženklaus pakilimo praėjusiais metais sunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų. Darbuotojų lūkesčiai vis dar dideli, jie nenori girdėti, kad atlyginimai ne tik nebeaugs, bet gali ir mažėti. Darbdaviams sunku apsiprasti su tuo, kad vietoj planuotos plėtros teks mažinti sąnaudas.
Tačiau krizė gali turėti ir teigiamų padarinių darbo rinkai. Atlyginimų augimas 2007 m. buvo ekonomiškai nepagrįstas ir išbalansavo darbo rinką.
Darbdaviai, susidurdami su darbuotojų stygiumi, inertiškai didino atlyginimus ir mažino reikalavimus potencialiam darbuotojui. Tikėtina, kad lėtėjant ekonomikai darbuotojai bus linkę labiau branginti savo darbo vietas – mažėjant plėtrai darbo pasiūlymų taip pat mažės, kas sumažins ir nepagrįstą atlyginimo didinimą, siekiant išlaikyti darbuotoją bet kokia kaina.
Tikėtina, kad darbo rinkoje bus lengviau rasti gerų žemesnės grandies specialistų – klientų aptarnavimo, pardavimo vadybininkų. Kita vertus, aukštesnės grandies vadovų ar kvalifikuotų siauresnės srities specialistų paklausa išliks ir rasti bei pritraukti geriausius darbdaviams bus taip pat nelengva.
Darbdaviui bus sunkiau motyvuoti potencialų darbuotoją siūlant tik ženkliai didesnį atlyginimą, todėl daug lems darbdavio mokėjimas „parduoti savo kompaniją“ potencialiam darbuotojui, gebėjimas pasiūlyti kitas motyvacijos priemones. Darbuotojai ir toliau vis labiau kreips dėmesį į potencialaus darbdavio įvaizdį darbo rinkoje, kaip kompanija ieško darbuotojų, pristato savo įmonę.
