Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.
„Du aspektai svarbūs – rizika dėl disbalansų Šiaurės šalyse ir su tuo susijusios korekcijos Lietuvoje ir rizika dėl netvaraus finansinio ciklo Lietuvoje susidarymo. Koncentracija Šiaurės komercinių bankų Lietuvoje yra išaugusi. Natūralu, kad jeigu įvyksta disbalansų motininių bankų bankų rinkose, tai galėtų paveikti ir kredito situaciją Baltijos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, kalbant apie vidaus rizikas, matyti, kad būsto paskolų augimas yra pakankamai didelis.
„Todėl pasikeitus ekonominei situacijai, tai galėtų paveikti namų ūkius ir jų galimybes grąžinti paskolas. Bet čia iš serijos „kas būtų, jeigu būtų“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad bankai vis aktyviau teikia būsto paskolas gyventojams, nors skolinimas įmonėms sulėtėjo.
„Jeigu kalbėtume apie gyventojus, tai kreditavimas toliau didėja, kalbant apie būsto paskolas, 9,1 proc. didesnis nei prieš metus. Kalbant apie įmones, čia matomas susitraukimas – 0,6 proc. Tai nauja tendencija“, – sakė LB vadovas.
V. Vasiliauskas pažymėjo, jog ekonominė situacija šiuo metu yra pakilimo būklės.
„Kalbant apie ekonominio ciklo ir, vėliau matysime, finansinio ciklo situaciją, akivaizdu, kad ekonominis yra pakilime. Jeigu žiūrėtume į namų ūkius, gyventojus, tai jų finansinė būklė gerėja (kalbame, žinoma, apie vidurkius), tarptautinė aplinka išlieka nestabili, tai veikia mūsų atvirą ekonomiką“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Pasaulinės ekonomikos augimas lėtėja (...) Tarptautinės grėsmės susijusios su prekybos karais, „Brexit“ „saga“ toliau tęsiasi, taip kad tarptautinė aplinka verčia mus toliau gyventi pastačius ausis“, – pridūrė jis.
Pasak jo, atlyginimų augimas išlieka spartus, bet tempas lėtėja ir, remiantis LB prognoze, lėtės. Vartotojų pasitikėjimas taip pat yra aukštas.
V. Vasiliausko teigimu, nors ir įžvelgiama rizikų Lietuvos finansų sistemai, bendras jų lygis yra gerokai mažesnis nei buvo prieš 2008 metų krizę, o šalies finansų sistema šiandien gerokai atsparesnė galimiems sukrėtimams.
