Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, po euro kai kurie paslaugų teikėjai: maitinimo įstaigos, kirpyklos, remontininkai, kainas apvalino ne pagal matematines, o rinkodaros taisykles.
„Nors bendrą euro poveikį įvertinti galėsime tik po keleto metų, tačiau kai kurie rodikliai jau šiemet patvirtino tai, ką prognozavome remdamiesi prieš euro įvedimą atliktu kiekybiniu vertinimu. Kaip ir tikėtasi, gyventojai, verslas ir visas ūkis gavo apčiuopiamos, dešimtimis milijonų skaičiuojamos naudos dėl atpigusio skolinimosi. Reikšmingos sumos yra sutaupytos dėl išnykusių valiutos keitimo išlaidų, atpigusių pervedimų eurais“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams, tiek verslui, tiek visai valstybei, buvo šalies kredito reitingų padidinimas. Visos trys pagrindinės pasaulio reitingų agentūros Lietuvos kredito reitingus pakėlė iki aukštesniojo investicinio lygio, pokyčius motyvuodamos euro įvedimu.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, gyventojai ir verslas dėl euro poveikio palūkanoms vien šiemet sutaupė apie 40 mln. eurų. Mažėjo palūkanų našta ne tik gyventojams, bet ir valstybei. Šiais metais Lietuva skolinosi rekordiškai pigiai, o bendros palūkanų išlaidos už 2015 m. išleistus skolos vertybinius popierius bus apie 70 mln. eurų mažesnės už išlaidas, kurios būtų buvusios patirtos, jei reitingai dėl euro nebūtų buvę padidinti.
Euro įvedimas paveikė ir tarptautinių pervedimų eurais įkainius – jie sumažėjo iki vietinių pervedimų lygio. Vien dėl šių įkainių sumažėjimo gyventojai ir įmonės per šiuos metus sutaupė iki 18,5 mln. eurų.
Eurui tapus šalies valiuta, nebeliko litų ir eurų keitimo išlaidų, o bankų pajamos iš komisinių sumažėjo. Šiemet per 9 mėn. šios bankų pajamos susitraukė 10 mln. eurų, ir, jei tendencija tęsis, per visus metus jos bus apie 14 mln. eurų mažesnės nei pernai.
Vis dėlto euro įvedimas susijęs ne tik su nauda, bet ir su papildomais šalies įsipareigojimais, t. y. įmokomis į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir į Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalą. Lietuva į ESM jau įmokėjo pirmąją 65,4 mln. eurų įmoką, o per penkerius metus lygiomis dalimis iš viso įmokės 327,2 mln. eurų. Lietuvos bankas papildomai į ECB kapitalą įmokėjo 43,1 mln. eurų.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ skaičiavimais, euro įvedimas infliaciją Lietuvoje galimai padidino 0,04–0,11 procentinio punkto. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, euro įvedimo poveikis kainoms Lietuvoje buvo mažiausias. Latvijoje euras infliaciją padidino 0,12–0,21, Estijoje – 0,2–0,3 procentinio punkto.
Euro įvedimas, anot „Eurostat“, labiau pastebimą poveikį galimai turėjo kai kurioms paslaugų kainoms, pavyzdžiui, valgyklų, kirpyklų, gyvenamųjų pastatų nuomos ir su būsto remontu ir aptarnavimu susijusių paslaugų kainoms.
Vis dėlto bendras kainų lygis Lietuvoje šiemet sumažėjo. Naujausiais duomenimis, š. m. lapkričio mėn. vartotojų kainos buvo 0,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Bendrą kainų lygį Lietuvoje mažino smarkiai pigę degalai, dujos, su tuo susijusių šildymo ir kitų administruojamųjų kainų kritimas. Kainų kilimui paslaugų sektoriuje daugiausiai įtakos turėjo labiau didėję atlyginimai.
Grynieji litai į eurus buvo sėkmingai keičiami visus šiuos metus, juos neribotą laiką bus galima išsikeisti Lietuvos banke.
Nuo metų pradžios iki lapkričio pabaigos iš viso iškeista beveik 5,3 mlrd. grynųjų litų (1,5 mlrd. Eur), o gyventojai dar turi apie 525 mln. litų (152 mln. Eur). Šiuo metu apyvartoje yra apie 2 mlrd. Lietuvos banko išleistų grynųjų eurų. Tai beveik trečdaliu mažiau nei jų Lietuvoje būdavo paprastai, t. y. gyventojai bankų sąskaitose paliko nemažą dalį lėšų, kurias įnešė siekdami paprasčiau pasikeisti pinigus prieš euro įvedimą.
