Anot LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Dovydo Poderio, metinio kainų augimo tempo spartėjimas pastebimas visoje Lietuvoje, o didesnis jų augimas paskutinį kartą fiksuotas 2008 metų balandį.
„Spartų kainų augimą lemia augančios gyventojų pajamos bei indėliai bankuose ir dėl to geras būsto įperkamumas, tačiau trečiąjį šių metų ketvirtį kainų augimas jau ženkliai (9 punktais) viršijo atlyginimų augimą. Naujų būstų rinkoje kainų augimui įtakos daro ir augančios statybos kainos bei ribota pasiūla“, – BNS komentavo centrinio banko ekonomistas.
Anot D. Poderio, nors būsto kainos šiuo metu nėra labai pervertintos, kainų augimo tempas yra akivaizdžiai padidėjęs ir sparčiausias nuo 2008 metų.
Pasak jo, Vilniuje metinis kainų augimas lapkritį siekė 21,3 proc. (spalį – 18,9 proc.), Kaune – 23 proc. (19,7 proc.), Klaipėdoje – 16 proc. (13,2 proc.), visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, – 22,8 proc. (19,7 proc.), o be trijų didžiųjų miestų – 23,6 proc. (20,4 proc.).
Vilniuje per mėnesį kainos augo 1,6 proc., Kaune – 1,97 proc., Klaipėdoje – 1,92 proc., visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, – 1,31 proc., o išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, – 1,16 proc.
Skaičiuojant lietuvišką PSBKI, ataskaitinio laikotarpio būsto kaina lyginama su anksčiau įvykusio sandorio to paties būsto kaina. Šiam indeksui apskaičiuoti svarbiausi yra sandorio data, kaina ir unikalus objekto numeris.
Į PSBKI neįtraukiami pirmą kartą parduoti objektai, pavyzdžiui, pastatyti nauji būstai – pastarieji į indeksą pateks tik tuomet, kai parduodami antrą ar vėlesnį kartą.
