„Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai. Per 2013-2014 metus kredito unijų sektorius patyrė 5 bankrotus, kurie mums visiems kainavo 113 mln. eurų“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Anot jo, problemas padėtų išspręsti šiuo metu Seime svarstomi įstatymų projektai.
„Kredito unijų sektoriuje sistemines problemas matome jau kurį laiką, pokyčiai yra labai nedideli. Pirmą šių metų ketvirtį kredito unijų sektorius uždirbo 0,2 mln. eurų pelną, tačiau praėję metai buvo baigti su nuostoliu. Kredito unijų sektoriuje šiuo metu sukaupti nuostoliai siekia 9,5 mln. eurų, šitą skylę reikės padengti iš atsargų arba iš pelno, kuris kol kas kredito unijų sektoriuje nėra būdingas“, - spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Anot jo, dalies kredito unijų veikla primena komercinio banko ar investicinio fondo veiklą, nes sparčiai auga investicijos į skolos vertybinius popierius.
„Praėjusių metų veiklos auditas atskleidė žymiai didesnius nuostolius nei buvo įrašyti neaudituotose ataskaitose. Neadituotas rezultatas buvo minus 0,6 mln. eurų, po audito nuostoliai ūgtelėjo iki 3,6 mln. eurų. Tai nėra taikoma visam sektoriui, tai labiau būdinga savarankiškoms kredito unijoms. Praėjusių metų pabaigoje pelningai dirbančių kredito unijų buvo du trečdaliai, o pirmąjį ketvirtį jų skaičius sumažėjo iki 50 procentų“, - kalbėjo G.Šimkus.
Anot jo, kredito unijų reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje.
„Tai reikalinga nes kredito unijos susivienytų, pasiektų reikiamą veiklos mastą, užtikrintų pelningą jų veiklą. Be to, visuomenė turi aiškiai žinoti ir suprasti, kas yra kredito unijos. Trečias dalykas, reikia stiprinti savireguliaciją, pačios kredito unijos turi sukurti principus ir taisykles, kuriomis remiantis jos pačios veiktų“, - sakė G.Šimkus.
Lietuvos banko atstovo teigimu, kredito unijų kapitalas turi būti stabilus finansinis instrumentas, sugebantis sugerti nuostolius, o jų valdymas turėtų būti sustiprintas, įtraukiant pajininkus į kredito unijų dalyvavimą.Per kelerius pastaruosius metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų sistemą būtina pertvarkyti, sako Lietuvos banko atstovai. Anot jų, reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje.
„Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai. Per 2013-2014 metus kredito unijų sektorius patyrė 5 bankrotus, kurie mums visiems kainavo 113 mln. eurų“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Anot jo, problemas padėtų išspręsti šiuo metu Seime svarstomi įstatymų projektai.
„Kredito unijų sektoriuje sistemines problemas matome jau kurį laiką, pokyčiai yra labai nedideli. Pirmą šių metų ketvirtį kredito unijų sektorius uždirbo 0,2 mln. eurų pelną, tačiau praėję metai buvo baigti su nuostoliu. Kredito unijų sektoriuje šiuo metu sukaupti nuostoliai siekia 9,5 mln. eurų, šitą skylę reikės padengti iš atsargų arba iš pelno, kuris kol kas kredito unijų sektoriuje nėra būdingas“, - spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Anot jo, dalies kredito unijų veikla primena komercinio banko ar investicinio fondo veiklą, nes sparčiai auga investicijos į skolos vertybinius popierius.
„Praėjusių metų veiklos auditas atskleidė žymiai didesnius nuostolius nei buvo įrašyti neaudituotose ataskaitose. Neadituotas rezultatas buvo minus 0,6 mln. eurų, po audito nuostoliai ūgtelėjo iki 3,6 mln. eurų. Tai nėra taikoma visam sektoriui, tai labiau būdinga savarankiškoms kredito unijoms. Praėjusių metų pabaigoje pelningai dirbančių kredito unijų buvo du trečdaliai, o pirmąjį ketvirtį jų skaičius sumažėjo iki 50 procentų“, - kalbėjo G.Šimkus.
Anot jo, kredito unijų reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje.
„Tai reikalinga nes kredito unijos susivienytų, pasiektų reikiamą veiklos mastą, užtikrintų pelningą jų veiklą. Be to, visuomenė turi aiškiai žinoti ir suprasti, kas yra kredito unijos. Trečias dalykas, reikia stiprinti savireguliaciją, pačios kredito unijos turi sukurti principus ir taisykles, kuriomis remiantis jos pačios veiktų“, - sakė G.Šimkus.
Lietuvos banko atstovo teigimu, kredito unijų kapitalas turi būti stabilus finansinis instrumentas, sugebantis sugerti nuostolius, o jų valdymas turėtų būti sustiprintas, įtraukiant pajininkus į kredito unijų dalyvavimą.
