„Bankai noriai atsiliepė į rinkos poreikius – tą ypač akivaizdžiai rodo itin sparti būsto paskolų gyventojams portfelio plėtra“, – komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Apžvelgdamas bankų rezultatus, Lietuvos bankas konstatavo, kad augo bankų sistemos turtas, jų kapitalo būklė buvo tvari, rašyta pranešime spaudai.
V. Vasiliausko teigimu, atsižvelgdamas į dosnų skolinimą bei nekilnojamojo būsto rinkos tendencijas, Lietuvos bankas padidino privalomą sukaupti bankų anticiklinį kapitalo rezervą, kuris sustiprintų sektoriaus atsparumą ir padėtų neskausmingai išgyventi „sunkesnius“ laikus.
Pernai bankai ir centrinės kredito unijos turėjo sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, nuo šių metų birželio 30 d. šis dydis išaugs iki 1 proc. Taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams.
Skolinimosi augimo tempas tebėra didelis
Vis daugiau skolinosi gyventojai, o įmonių skolinimosi augimo tempas metų eigoje nebuvo tolygus dėl sudaromų ar pasibaigiančių pavienių didelių kredito sutarčių.
Paskutinį 2018 m. ketvirtį paskolų portfelio grynoji vertė nežymiai (73 mln. Eur, arba –0,4 %) sumažėjo ir sudarė 19,9 mlrd. Eur, tačiau metinis augimas tebebuvo didelis – 1,3 mlrd. Eur (6,7 %). Sumažėjimą per paskutinį 2018 m. ketvirtį lėmė pastebimai sumažėjusios paskolos įmonėms, kurių portfelio grynoji vertė sumažėjo 289 mln. Eur (–2,9 %) ir metų gale sudarė 9,7 mlrd. Eur.
Paskolos įmonėms sudaro beveik pusę (48,8 %) visų paskolų, tačiau skirtingai nei paskolų namų ūkiams atveju, šių paskolų portfelio grynosios vertės augimui didelę įtaką daro pavienėms įmonėms suteikiamos ar jų grąžinamos paskolos.
Paskolos namų ūkiams, sudarančios kitą pusę paskolų portfelio (48 %), toliau reikšmingai augo. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, namų ūkių skolinimasis išaugo 201 mln. Eur (2,1 %), per metus – 739 mln. Eur (8,4 %) – iki 9,5 mlrd. Eur.
Didžiausią dalį namų ūkių segmente sudaro paskolos būstui įsigyti (79 %), jų grynoji vertė paskutinį ketvirtį išaugo 169 mln. Eur (2,3 %), per metus – 547 mln. Eur (7,8 %) – iki 7,55 mlrd. Eur.
Paskolų būstui įsigyti metinė augimo tendencija tebėra aiškiai matoma, o tai leidžia daryti išvadą, kad būsto rinka vis dar yra aktyvi ir ekonomikos sąlygos yra palankios.
Gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai.
Indėliai augo
Nepaisant žemų palūkanų normų aplinkos, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. Eur.
Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių. Dėl aktyvaus skolinimo bankų sistemos turtas 2018 m. paaugo 4,7 proc. ir metų pabaigoje siekė 28,6 mlrd. Eur, įsipareigojimai (jų 86 proc. sudaro indėliai) – siekė beveik 26 mlrd. Eur.
Pernai bankų sektorius uždirbo beveik 358 mln. Eur grynojo pelno. Beveik du trečdalius veiklos pajamų lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių.
Bankų rinkoje yra naujų dalyvių
Praėjusių metų pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) išdavė pirmąsias Lietuvoje tris specializuoto banko licencijas, vienas iš tokių bankų jau veikia. Šie bankai planuoja gyventojams teikti vartojimo kreditus, dalis jų – skolinti ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, priimti indėlius iš klientų.
Vienas iš seniau veikiančių bankų po pertraukos vėl ėmė teikti būsto paskolas. Dabar šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai. Tai trimis rinkos dalyviais daugiau nei pernai.
Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 5 paraiškas: iš jų viena – dėl banko, kitos – dėl specializuoto banko licencijų.
