Alkoholinių gėrimų paklausos mažėjimo tendencija Lietuvoje fiksuojama jau daugelį metų. Legalių pardavimų kritimą epizodiškai kompensuoja sėkminga kova prieš šešėlį, tačiau pastaruosius dvejus metus Lietuvoje alkoholinių gėrimų parduota rekordiškai mažai, o per dešimtmetį rinka sumažėjo 30 proc. Tai vienas didžiausių atskiro pramonės segmento kritimų šalyje.
Daugiau perkama tik vyno
„Jau kurį laiką kasmet fiksuojame naujus rinkos dugno rekordus – Lietuvos gyventojai ir šalies svečiai alkoholinių gėrimų perka vis mažiau. Tai lemia mažėjantis gyventojų skaičius, jo vis dar neatsveria augantys atvykstančių turistų srautai, kurie didėja, bet ne taip stipriai.
Galbūt patys to ir nepastebėjome, tačiau per dešimtmetį reikšmingai pasikeitė ir mūsų vartojimo įpročiai, susiformavo gastronomijos, saikingo kokybiškų gėrimų vartojimo kultūra, visa tai neišvengiamai atsispindi pardavimuose“, – sako Algirdas Čiburys, „MV Group“, valdančios „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas, rinkodaros direktorius.
Pirmąjį pusmetį Lietuvoje iš visų alkoholinių gėrimų kategorijų augo tik dvi – tai putojantys vynai ir natūralūs vynuogių bei vaisių-uogų vynai. Abiejų šių rūšių gėrimų pirkta atitinkamai 28 proc. ir 4 proc. daugiau. Putojantys vynai augo daugiausia kitų putojančių fermentuotų gėrimų sąskaita. Tai rodo, kad lietuviai perima Europos kultūrą ir vis dažniau renkasi klasikinius produktus.
Stipriųjų – trečdaliu mažiau
Visos kitos alkoholinių gėrimų kategorijos šiemet fiksuoja mažėjančius pardavimus. Spirituotų vynų paklausa pirmąjį pusmetį krito 34 proc. Nuo 2014 metų, kai šiai gėrimų kategorijai buvo drastiškai padidinti akcizai, jų realizacija vietos rinkoje sumažėjo maždaug 50 proc.
„Netolygus akcizų kėlimas lemia pokyčius rinkoje. Jei viena gėrimų kategorija pabrangsta labiau nei kita, natūralu, kad pirkėjai tokių gėrimų atsisako ir juos keičia kitais, santykinai pigesniais arba daugiau vertės už kainą suteikiančiais gėrimais“, – pastebi ir UAB „Italiana LT“ generalinis direktorius Sigitas Zaikauskas.
Alaus ir stipriųjų gėrimų pardavimai mažėjo neženkliai – po 1 proc. Vis dėlto per 10 metų šalyje stipriųjų gėrimų paklausa yra smukusi daugiau nei trečdaliu, arba 38 proc. Tai antra labiausiai krentanti gėrimų rūšis po spirituotų vynų.
Šešėlis – mažyn, eksportas – didyn
Pastaraisiais metais fiksuojamas ir šešėlinės alkoholinių gėrimų rinkos mažėjimas – per ketverius metus nelegalių stipriųjų alkoholinių gėrimų dalis yra sumažėjusi nuo 36 proc. iki 22 proc., skaičiuojant nuo visos stipriųjų gėrimų rinkos.
Šešėlio mažėjimas yra teigiama tendencija – tai kompleksinių veiksmų rezultatas, kai aktyviai dirba policija, muitinė ir kitos tarnybos, akcizai didinami nuosekliai, nesukeliant staigių kainų šuolių. Vis dėlto nelegali alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje vis dar yra viena didžiausių Europoje – vienas iš penkių stipriųjų gėrimų yra nuperkamas nemokant mokesčių, nepatikrinus šio gėrimo kokybės.
Krentančias vidaus rinkos tendencijas atsveria didėjantis šios pramonės šakos eksportas. Šiemet pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stipriųjų gėrimų eksportas išaugo 5 procentais ir šiuo metu sudaro penktadalį nuo visų pardavimų.
Daugiausia eksportuojama į Lenkiją, Latviją ir Estiją. Iš viso produkcija vežama į daugiau nei 20 užsienio valstybių, tarp kurių – ir tokios valstybės kaip Irakas ar Švedija. Užsienio šalyse paklausiausias lietuvių gaminamas stiprusis gėrimas – degtinė.
Pirmąjį pusmetį dalinai stabilizavosi ir putojančių vynų eksportas į Rusiją, tačiau perspektyvos šioje šalyje vis dar išlieka neaiškios, todėl gamintojai priversti ieškoti alternatyvių rinkų.
