„Litgrid“ atstovas Matas Noreika BNS patvirtino, kad bandymas, kaip ir suplanuota, pradėtas 11 val. bei vyksta sklandžiai.
„Galiu patvirtinti, kad Lietuva dirba izoliuotu režimu jau daugiau kaip valandą. Viskas vyksta pagal planą, sklandžiai, veikia visos elektrinės“, – BNS teigė M. Noreika.
Bandymo, kuris turėtų tęstis iki 21 val., metu Lietuvos tinklas yra atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir pirmą kartą istorijoje veikia savarankiškai. Elektra vartotojams tiekiama iš šalies elektrinių bei jungtimis su Lenkija ir Švedija, tačiau sistemos balansą ir dažnį valdo tik „Litgrid“ dispečeriai.
Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, bandymas yra svarbi pasiruošimo sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa dalis, o šalies vartotojai bandymo nepajus – sistemos atsijungimas, testavimas ir prisijungimas įvyks nepastebimai.
Lietuvos izoliuoto darbo bandymas planuotas dar pernai rugsėjį, tačiau jis buvo atidėtas argumentuojant tuo metu susiklosčiusia sudėtinga situacija elektros rinkoje.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint sinchronizuotis su Vakarų Europa taip pat reikės atlikti bendrą visų trijų šalių izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos pareigūnai teigia siekę, kad prie šeštadienį vykstančio bandymo prisijungtų ir latviai ir estai, tačiau pastarųjų perdavimo sistemų operatorės motyvuodamos techniniu nepasirengimu nusprendė jame nedalyvauti.
Pasak energetikos ekspertų, tai, kad šeštadienį vykstantį izoliuoto darbo bandymą Lietuva rengia viena, rodo Baltijos šalių nesutarimus energetikoje.
Lietuvos pareigūnai patvirtina, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams.
Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.
Europos Komisija (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją laiko svarbiu politiniu bei finansiniu prioritetu bei šiam projektui yra skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
