Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.
„Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ „Agrokoncerno“ įmonių grupės vadovas Ramūnas Karbauskis atskleidė, jog Lietuvos rinkoje dominuoja pašarai su GMO:
„Galima teigti, jog soja ir kukurūzai, kurie naudojami (gyvulių pašarams – red.) Lietuvoje praktiškai visi yra su genetiškai modifikuotais organizmais. Visi gyvulinės kilmės produktai, kurie šiandien parduodami Lietuvoje, pienas, mėsa, kiaušiniai ir taip toliau, vienaip ar kitaip yra užauginti panaudojus genetiškai modifikuotus organizmus pašaruose“.
„Kai aš pats supratau, kas vyksta (...), tai aš ir pats nustojau pirkti parduotuvėse kiaušinius, nes visiškai aišku, kad Lietuvos gamintojas nei vienas nenaudoja nemodifikuotų sojų arba kukurūzų, tad bet kokiu atveju aišku, kad jie yra pilni modifikuotų organizmų“.
R. Karbauskio nuomone tokia situacija rinkoje susiklostė dėl ES vykdomos politikos: „Mes (ūkininkai – red.) tiesiog papuolėme į situaciją, kada ES pati, išduodama savo vartotojus, mus padarė įkaitais to, kad (...) kartais yra labai sunku rasti nemodifikuotą soją arba nemodifikuotų kukurūzų. Tiesiog jų fiziškai sunku surasti nemodifikuotų, nes rinką užplūdo modifikuoti - jie šiek tiek pigesni.“
Laidoje pašnekovas atskleidė, kad genetiškai modifikuoti pašarai yra 10 – 15 % pigesni, nei genetiškai nemodifikuoti.
Kokie genai įterpiami į GM soją ar kukurūzus?
Europos žemės draugų organizacijos atstovas, Anti – GMO kampanijos vadovas Andrejus Gaidamavičius supažindino, jog į augalą dažniausiai įterpiamas genas, kuris padaro augalą atsparų herbicidui. Tokiu atveju pasėlius herbicidais galima purkšti dideliais kiekiais, piktžolės žūva, o augalas lieka sveikas. Pašnekovo teigimu, tokio tipo genetiškai modifikuoti augalai sudaro net apie 70 % visų genetiškai modifikuotų organizmų.
Kitą didelę dalį genetiškai modifikuotų organizmų sudaro vabzdžiams atsparūs augalai. Į pastaruosius įterpiamas genas, kurio dėka augalas pats skleidžia insekticidus. Tokie augalai, pašnekovo teigimu, sudaro apie 30 % genetiškai modifikuotų organizmų.
Ar pašaruose esantis GMO pasiekia žmogų?
„Gyvuliai gauna labai dideles koncentracijas to GMO, atitinkamai, jeigu mes kalbame apie tuos toksinus, kurie yra skirti kovai su vabzdžiais. Tai tų toksinų yra kiekvienoje augalo ląstelėje didelės koncentracijos, ir tai patenka į gyvūno, kuris minta tokiais pašarais, audinius, kraują, organus ir tokiu būdu toliau dalyvauja mitybos grandinėje iki to, kas valgo galutinį produktą, t.y. pieną, mėsą, kiaušinius arba žuvį“, – teigia A. Gaidamavičius.
Pašnekovas taip pat pristatė tyrimą, kuris įrodo, jog genetiškai modifikuoti organizmai, esantys pašaruose, pasiekia ir žmogų.
„Kanadoje, Sherbrook‘o ligoninėje, yra nustatyta, kad nėščios moterys sukaupia šito toksino ( Betatoksino – red.) žymiai daugiau negu nenėščios, ten maždaug trečdaliu skiriasi. Ir dar šiurpina tai, kad net 80 proc. ką tik gimusių kūdikių jau yra su tais betatoksinais. Taigi ir vaisiui persiduoda tai, ką motina valgo. Na, o tų toksinų kelias į motinų organizmą, aišku, yra tik tai vienintelis - tai yra GMO, kurie savyje turi geną, gaminantį šį toksiną.“
Pašnekovas pristatė ir pieno tyrimą: „Italijoje atlikti tyrimai parodė, kad prekybos centruose nupirktame piene aptinkama tiek genetiškai modifikuotos sojos, tiek genetiškai modifikuotų kukurūzų modifikuota DNR - taigi mes ją vartojame.“ – teigė A. Gaidamavičius.
Kada žymėsime produktus?
Pašnekovai sutarė, jog pašarais su genetiškai modifikuotais organizmais šerto gyvūno produkcija turėtų būti ženklinama.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), sveikatos stiprinimo valdybos, mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Zabolotnaja patvirtino, kad SAM sutinka, kad gyvulinės kilmės produktai turėtų būti ženklinami, jeigu gyvūnai buvo šeriami pašarais su genetiškai modifikuotais organizmais. Tačiau patikino, jog ministerija pirmiausia laukia Europos Komisijos rekomendacijų šiuo klausimu.
A. Gaidamavičiaus nuomone, ES sprendimo greitai nepateiks ir paragino verslininkus imtis iniciatyvos patiems: „Jeigu ES draudžia žymėti, kad buvo naudojami (GMO pašarai – red.), tad verslininkas turi teisę žymėti, kad nebuvo naudojami GMO pašarai“.
