Lietuva sėkmingiausiai įsisavina Europos Sąjungos paramą verslo plėtojimui ir transporto infrastruktūrai gerinti, o sunkiausiai - mokslui ir vystymuisi, informacinėms technologijoms (IT) ir aplinkosaugai, teigia Europos Komisijos (EK) Regioninės politikos generalinio direktorato atstovas Johanas Magnussonas."Iš sričių, kuriose veikiate sėkmingai, galėčiau išskirti verslo vystymąsi ir verslo aplinkos gerinimą, pagrindinės transporto infrastruktūros plėtrą, kalbėdamas apie lėtesnį lėšų panaudojimą galėčiau paminėti tris politikos kryptis: pirmoji yra mokslas ir vystymasis, antroji - IT ir informacinė visuomenė, trečioji - aplinkosauga ir tvarus vystymasis", - sakė J. Magnussonas.
Eksperto nuomone, Lietuvos mokslui ir vystymusi yra svarbūs mokslo slėniai, todėl yra būtina užtikrinti, kad šie projektai būtų vystomi. "Kitose mano paminėtose srityse tiesiog svarbu užtikrinti, kad projektai judėtų į priekį", - sakė J. Magnussonas.
Pasak eksperto, Lietuva pagal lėšų panaudojimą yra antroje vietoje. Įsisavinant Europos regioninės plėtros fondo lėšas Lietuvą lenkia Estija, o Sanglaudos fonde - Ispanija.
Baigiantis ketvirtiems 2007-2013 m. veiksmų programų įgyvendinimo metams, projektams Lietuvoje paskirstyta daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, o projektų vykdytojams išmokėta maždaug 2 mlrd. eurų.
Europos Komisijos ekspertas patikino, kad europinių lėšų įsisavinimas yra nuolat audituojamas. Iki šiol tokie tiek Lietuvos, tiek Europos Komisijos ekspertų atliekami auditai ypatingų problemų neatskleidė.
Finansų ministerijos, gruodžio 31 dienos duomenimis, ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų vykdytojams ir rangovams per 2010 m. buvo išmokėta daugiau nei 3,7 mlrd. litų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Planuojama, kad 2011 metais valstybės biudžete ES struktūrinės paramos lėšos sudarys 4,297 mlrd. litų.
Pernai metais didžioji dalis ES fondų lėšų išmokėta projektams, įgyvendinamiems verslo aplinkos gerinimo, informacinės visuomenės plėtros, sveikatos apsaugos, transporto, energijos naudojimo efektyvumo didinimo, turizmo, vandentvarkos, užimtumo, aplinkos tvarkymo sektoriuose - 2,7 mlrd. litų arba 79 proc. 2010 metais projektų vykdytojams išmokėtų ES lėšų.
Finansų ministerijos specialistų vertinimu, 2010 metais nustatytus tikslus geriausiai pasiekė Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo ministerijų ir Informacinės visuomenės plėtos komiteto kuruojamose srityse įgyvendinami projektai. ES lėšų panaudojimo statistika pagal kuruojančias ministerijas pateikiama lentelėje žemiau. Atkreipiame dėmesį, kad 2007-2013 m. programavimo laikotarpio lėšos gali būti investuojamos projektams įgyvendinti iki 2015 metų pabaigos.
Pasak Lietuvos ekspertų, lėšų panaudojimo tempus lemia projektų parengimo kokybė, visų reikiamų dokumentų tinkamas parengimas ir užbaigtumas. 2007-2008 metais nebuvo pakankamai parengta projektų ir kaip rodo ES lėšų panaudojimo praktika yra pateikiamos prastai parengtos paraiškos, finansavimui teikiami neparengti įgyvendinti projektai - nėra sutvarkyti nuosavybės klausimai, nepatvirtinti detalieji planai, neatlikti viešieji pirkimai, neparengta reikiama dokumentacija. Dėl šių priežasčių užtrunka ir pateiktų paraiškų vertinimas. Kai kuriose srityse taip pat vėlavo nacionalinių strateginių dokumentų, būtinų projektams pradėti įgyvendinti, parengimas.
Įgyvendinami projektai turi atlikti viešųjų pirkimų procedūras, kurios, pasak specialistų, dažnai būna sudėtingos ir imlios laikui, užsitęsia dėl skundų. Esant didelei konkurencijai rinkoje viešuosiuose pirkimuose paprastai dalyvauja daug teikėjų, kurie įtemptai konkuruoja tarpusavyje, todėl dažnai viešųjų pirkimų konkursai apskundžiami, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriuje kas trečias pirkimas. Dėl to užsitęsia ir pačių projektų įgyvendinimas.
Finansų ministerijos specialistų teigimu, procesą stabdo ir gebėjimų įgyvendinti projektus trūkimas. Dalis ES paramą administruojančių institucijų ir projektų vykdytojų neturi patirties ES paramos srityje. Pavyzdžiui, ankstesniu laikotarpiu Vidaus reikalų ministerija neadministravo ES struktūrinių fondų paramos. Finansų ministerijos ekspertai pastebi, kad viešojo administravimo institucijoms, savivaldybėms, kurios įgyvendina projektus, trūksta gebėjimų parengti, suplanuoti projektus, greitai ir laiku įvykdyti viešuosius pirkimus.
Projektų įgyvendinimas priklauso taip pat ir nuo pačių projektų specifikos: jei įgyvendinami dideli savo apimtimi ir finansiniu svoriu projektai - jų parengimas ir įgyvendinimas užtrunka ilgiau, infrastruktūriniai projektai, įgyvendinami lėčiau, nes jie reiklūs laikui. Tokių projektų daugiausia pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
