Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės. Psichologinis būsto savininkų pasipriešinimas – vienas didžiausių daugiabučių modernizavimo stabdžių, todėl specialistai neatmeta ir prievartinės renovacijos, kuri būtų taikoma daliai gyventojų. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausiosioji specialistė Jolita Maženienė įsitikinusi, kad nauja programa ir priemonės turėtų išjudinti renovaciją iš mirties taško, tačiau pažymi, kad gyventojams paaiškinti renovacijos metodus ir naudą buvo sunku ir taikant vieną modelį. „Manau padės, jei atsiras papildomos informacijos, agentūra, kuri kaip ir buvo žadama, kad žmonėms absoliučiai nereikės dalyvauti jokiuose procesuose, patiems rengti dokumentų, išskyrus sprendimo priėmimą”, – teigia ji. Daugiau modelių, daugiau ir prieštaravimų BUPA atstovė svarsto, kad naujas modelis tinkamesnis mažesnėms savivaldybėms arba administruojamiems, bendrijų nesukūrusiems daugiabučiams. „Dideli miestai ir taip turi įsipareigojimų bankams, kitas dalykas – gyventojų skolos už šildymą, todėl prisiimti papildomus įsipareigojimus sudėtinga”, – aiškina ji. Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) prezidentas Vytautas Turonis svarsto, kad skirtingi modeliai gali atnešti ir painiavos: jau dabar besiruošiantys modernizuoti būstą gyvenojai laukia vis geresnio renovacijos modelio. Pašnekovas skaičiuoja, kad daugiabučiai, laukiantys NPAA narių eilėje renovacijai gali laukti 5, 7 ar daugiau metų, kol galės pasinaudoti valstybine renovacijos programa. „Valstybinė programa skirta daugiausiai šilumos suvartojantiems namams. Detaliai nežinau, kaip bus organizuojamas visas procesas, bet akivaizdu, kad valstybė nori pradėti tvarkyti energetiškai nenaudingiausius namus ir tai yra logiška, – teigia jis. – Tačiau mūsų patirtis rodo, kad renovacijai pasiryžta ne daugiausiai šilumos suvartojantys namai, o tie, kurie jau ką nors renovavo, šiek tiek sąmoningesni žmonės, kurie rūpinasi savo pastatu ir nori taupyti. Šilumos taupymo argumentas ne visada būna vienintelis, dažnai jie nori pagražinti gyvenamąją aplinką“. NPAA vadovas teigia matantis daug prieštaravimų, pavyzdžiui, už gyventojus skolinsis savivaldybės įmonė, tačiau jie vis tiek turės apsispręsti dėl renovacijos, nes pagal galiojančius teisės aktus be gyventojų pritarimo daugiabučio atnaujinti negalima. „Kaip bebūtų, tai didelis įsipareigojimas. Nesvarbu, kas ims paskolą – savivaldybė ar gyventojas, tai vis tiek papildoma finansinė našta. Reikia pagaliau pradėti renovacijos viešininimą, skaidrinimą, kad žmonės galų gale patikėtų“, – sako jis. Gaunančių kompensacijas klausti nereikia NPPA prezidentas V. Turonis įsitikinęs, kad visuomenės požiūris į renovaciją vis dar neigiamas, todėl reikia daugiau informacijos gyventojams, tačiau neatmeta ir prievartinės renovacijos galimybės, nes gyventojų abejingumas vienas iš didžiausių pastatų modernizavimo stabdžių. „Kai kuriuos neigiamai nusiteikusius gyventojus galima įtikinti argumentais, o socialiai remtini būsto savininkai, mano nuomone, neturėtų teisės spręsti dėl renovacijos, nes jiems didesne ar mažesne dalimi valstybė finansuoja šildymo sąnaudas. Vadinasi, valstybė, duodama pinigus šilumos apmokėjimui ir turėtų nuspręsti už juos dėl renovacijos. Tai tikrai palengvintų tiek naująją programą, tiek sprendimų priėmimus, – sako jis. – Žmogus turi pasirinkimą: jis gali neprašyti kompensacijos ir turėti laisvę apsispręsti. Juolab, kad tiems žmonėms renovacija nekainuoja. Nematau čia didelės bėdos, tai daugiau psichologinis dalykas“. BUPA atstovė J. Maženienė pritaria, kad daugiabučių atnaujinimo procesą stabdo psichologinis gyventojų pasipriešinimas, nors nuo pat 1998 metų, atnaujinimo išlaidos socialiai remtiniems gyventojams kompensuojamos, todėl J. Maženienė svarsto ir apie automatišką kompensacijas gaunančių būsto savininkų balsavimą už pastato renovaciją. „Galbūt kai kurie politikai gerai sako: už žmones mūsų visų pinigais sumoka valstybė, todėl gal jie neturėtų dalyvauti balsavime, jiems vis tiek niekas nekainuoja. O jei norėtų balsuoti, reikšti savo nuomonę, galbūt kompensacija jiems išvis nereikalinga, – svarsto ji. – Vieną kartą šis klausimas turėtų būti išspręsta. Nors ir atrodo keista, iki šiol tai buvo didelė problema“. Kauno savivaldybės, besiruošiančios tvirtinti kvartalinės 120 daugiabučių renovacijos planą, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis sako, kad jei renovacijos lėšos būtų skiriamos ir vienbučių ar dvibučių pastatų renovacijai, milijardas litų išgaruotų per mėnesį, todėl ir jis kelia prievartinės renovacijos idėją. „Pats tvarkiau stogą, sienas, šilumos ūkį ir iš nieko negavau kompensacijos. O čia praktiškai už batų porą gavo butą, už batų porą jį nusipirko ir galvoja, kad kažkas turi rūpintis jų turtu, - dėsto jis. – Taip būti negali, reikia tam tikrų prievartos mechanizmų, teisinių, demokratinių, kaip ir Vokietijoje ar kitur, jei valstybė turi socialines išmokas, milijardus, ji diktuoja sąlygas“. Sertifikavimas motyvacijos nepadidins Sausio 9 dieną įsigaliojus Statybų įstatymo pataisoms, gyventojai, norintys nuomoti arba parduoti savo būstą privalės gauti būsto sertifikatą, nurodantį energetinio efektyvumo klasę. Specialistų teigimu, nors gyventojai galės patys imtis pastato renovavimo darbų, kad pasiektų geresnę energetinio naudingumo klasę arba gavę sertifikatą sužinos apie savo būsto ergetinio efektyvumo buklę, nepaskatins jų aktyviau modernizuoti daugiabučių. NPAA vadovo V. Turonio teigimu, nauja sertifikavimo tvarka nepadės, nebent įneš dar daugiau painiavos, todėl yra visiškai neraikalinga. „Kai žmonės ryžtasi renovuoti būstą, sertifikavimas atliekamas: nustatoma energetinio naudingumo klasė, viskas daroma giliau nei numatytas paviršutiniškas tyrimas, - teigia jis. – Būsto pardavėjai ar pirkėjai, kaip ir nuomotojai, nėra kvaili. Kai pastaruosius kelerius metus šilumos kainos išaugusios, visi ir taip klausia, domisi, kiek konkretus būstas vartoja šilumos, dujų ar elektros. Mano akimis, tai visiškai perteklinis reikalavimas“. „Manau, kad žmonės tai žino ir dabar pagal išlaidas šildymui, pastato konstrukciją, buto temperatūrą. Tai jiems nebus didelė naujovė. Tačiau žinau, kad senamiesčio namai padarė termovizines nuotraukas, pamatė sienų pralaidumą, nors anksčiau galvojo, kad pastatų sienos storos ir šilumos neeikvoja, - dėsto BUPA specialistė. – Žmonės suabejoja ir svarsto ką nors daryti, nes pasirodo, nežinojo, kiek šilumos išleisdavo. Gal čia sertifikatas galėtų sudrausminti ir padėti, kad jie tiksliau pamatytų realią padėtį“. V. Turonis svarsto, kad prie naujojo Vyriausybės renovacijos modelio reikėtų ir atskiros programos, skirtos, pavyzdžiui, senamiesčio, paveldo zonose esančių namų renovacijai: jų pastatai į programą neįtraukti, bet sunaudoja daugiausiai šilumos.
Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės. Psichologinis būsto savininkų pasipriešinimas – vienas didžiausių daugiabučių modernizavimo stabdžių, todėl specialistai neatmeta ir prievartinės renovacijos, kuri būtų taikoma daliai gyventojų. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausiosioji specialistė Jolita Maženienė įsitikinusi, kad nauja programa ir priemonės turėtų išjudinti renovaciją iš mirties taško, tačiau pažymi, kad gyventojams paaiškinti renovacijos metodus ir naudą buvo sunku ir taikant vieną modelį. „Manau padės, jei atsiras papildomos informacijos, agentūra, kuri kaip ir buvo žadama, kad žmonėms absoliučiai nereikės dalyvauti jokiuose procesuose, patiems rengti dokumentų, išskyrus sprendimo priėmimą”, – teigia ji. Daugiau modelių, daugiau ir prieštaravimų BUPA atstovė svarsto, kad naujas modelis tinkamesnis mažesnėms savivaldybėms arba administruojamiems, bendrijų nesukūrusiems daugiabučiams. „Dideli miestai ir taip turi įsipareigojimų bankams, kitas dalykas – gyventojų skolos už šildymą, todėl prisiimti papildomus įsipareigojimus sudėtinga”, – aiškina ji. Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) prezidentas Vytautas Turonis svarsto, kad skirtingi modeliai gali atnešti ir painiavos: jau dabar besiruošiantys modernizuoti būstą gyvenojai laukia vis geresnio renovacijos modelio. Pašnekovas skaičiuoja, kad daugiabučiai, laukiantys NPAA narių eilėje renovacijai gali laukti 5, 7 ar daugiau metų, kol galės pasinaudoti valstybine renovacijos programa. „Valstybinė programa skirta daugiausiai šilumos suvartojantiems namams. Detaliai nežinau, kaip bus organizuojamas visas procesas, bet akivaizdu, kad valstybė nori pradėti tvarkyti energetiškai nenaudingiausius namus ir tai yra logiška, – teigia jis. – Tačiau mūsų patirtis rodo, kad renovacijai pasiryžta ne daugiausiai šilumos suvartojantys namai, o tie, kurie jau ką nors renovavo, šiek tiek sąmoningesni žmonės, kurie rūpinasi savo pastatu ir nori taupyti. Šilumos taupymo argumentas ne visada būna vienintelis, dažnai jie nori pagražinti gyvenamąją aplinką“. NPAA vadovas teigia matantis daug prieštaravimų, pavyzdžiui, už gyventojus skolinsis savivaldybės įmonė, tačiau jie vis tiek turės apsispręsti dėl renovacijos, nes pagal galiojančius teisės aktus be gyventojų pritarimo daugiabučio atnaujinti negalima. „Kaip bebūtų, tai didelis įsipareigojimas. Nesvarbu, kas ims paskolą – savivaldybė ar gyventojas, tai vis tiek papildoma finansinė našta. Reikia pagaliau pradėti renovacijos viešininimą, skaidrinimą, kad žmonės galų gale patikėtų“, – sako jis. Gaunančių kompensacijas klausti nereikia NPPA prezidentas V. Turonis įsitikinęs, kad visuomenės požiūris į renovaciją vis dar neigiamas, todėl reikia daugiau informacijos gyventojams, tačiau neatmeta ir prievartinės renovacijos galimybės, nes gyventojų abejingumas vienas iš didžiausių pastatų modernizavimo stabdžių. „Kai kuriuos neigiamai nusiteikusius gyventojus galima įtikinti argumentais, o socialiai remtini būsto savininkai, mano nuomone, neturėtų teisės spręsti dėl renovacijos, nes jiems didesne ar mažesne dalimi valstybė finansuoja šildymo sąnaudas. Vadinasi, valstybė, duodama pinigus šilumos apmokėjimui ir turėtų nuspręsti už juos dėl renovacijos. Tai tikrai palengvintų tiek naująją programą, tiek sprendimų priėmimus, – sako jis. – Žmogus turi pasirinkimą: jis gali neprašyti kompensacijos ir turėti laisvę apsispręsti. Juolab, kad tiems žmonėms renovacija nekainuoja. Nematau čia didelės bėdos, tai daugiau psichologinis dalykas“. BUPA atstovė J. Maženienė pritaria, kad daugiabučių atnaujinimo procesą stabdo psichologinis gyventojų pasipriešinimas, nors nuo pat 1998 metų, atnaujinimo išlaidos socialiai remtiniems gyventojams kompensuojamos, todėl J. Maženienė svarsto ir apie automatišką kompensacijas gaunančių būsto savininkų balsavimą už pastato renovaciją. „Galbūt kai kurie politikai gerai sako: už žmones mūsų visų pinigais sumoka valstybė, todėl gal jie neturėtų dalyvauti balsavime, jiems vis tiek niekas nekainuoja. O jei norėtų balsuoti, reikšti savo nuomonę, galbūt kompensacija jiems išvis nereikalinga, – svarsto ji. – Vieną kartą šis klausimas turėtų būti išspręsta. Nors ir atrodo keista, iki šiol tai buvo didelė problema“. Kauno savivaldybės, besiruošiančios tvirtinti kvartalinės 120 daugiabučių renovacijos planą, administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis sako, kad jei renovacijos lėšos būtų skiriamos ir vienbučių ar dvibučių pastatų renovacijai, milijardas litų išgaruotų per mėnesį, todėl ir jis kelia prievartinės renovacijos idėją. „Pats tvarkiau stogą, sienas, šilumos ūkį ir iš nieko negavau kompensacijos. O čia praktiškai už batų porą gavo butą, už batų porą jį nusipirko ir galvoja, kad kažkas turi rūpintis jų turtu, - dėsto jis. – Taip būti negali, reikia tam tikrų prievartos mechanizmų, teisinių, demokratinių, kaip ir Vokietijoje ar kitur, jei valstybė turi socialines išmokas, milijardus, ji diktuoja sąlygas“. Sertifikavimas motyvacijos nepadidins Sausio 9 dieną įsigaliojus Statybų įstatymo pataisoms, gyventojai, norintys nuomoti arba parduoti savo būstą privalės gauti būsto sertifikatą, nurodantį energetinio efektyvumo klasę. Specialistų teigimu, nors gyventojai galės patys imtis pastato renovavimo darbų, kad pasiektų geresnę energetinio naudingumo klasę arba gavę sertifikatą sužinos apie savo būsto ergetinio efektyvumo buklę, nepaskatins jų aktyviau modernizuoti daugiabučių. NPAA vadovo V. Turonio teigimu, nauja sertifikavimo tvarka nepadės, nebent įneš dar daugiau painiavos, todėl yra visiškai neraikalinga. „Kai žmonės ryžtasi renovuoti būstą, sertifikavimas atliekamas: nustatoma energetinio naudingumo klasė, viskas daroma giliau nei numatytas paviršutiniškas tyrimas, - teigia jis. – Būsto pardavėjai ar pirkėjai, kaip ir nuomotojai, nėra kvaili. Kai pastaruosius kelerius metus šilumos kainos išaugusios, visi ir taip klausia, domisi, kiek konkretus būstas vartoja šilumos, dujų ar elektros. Mano akimis, tai visiškai perteklinis reikalavimas“. „Manau, kad žmonės tai žino ir dabar pagal išlaidas šildymui, pastato konstrukciją, buto temperatūrą. Tai jiems nebus didelė naujovė. Tačiau žinau, kad senamiesčio namai padarė termovizines nuotraukas, pamatė sienų pralaidumą, nors anksčiau galvojo, kad pastatų sienos storos ir šilumos neeikvoja, - dėsto BUPA specialistė. – Žmonės suabejoja ir svarsto ką nors daryti, nes pasirodo, nežinojo, kiek šilumos išleisdavo. Gal čia sertifikatas galėtų sudrausminti ir padėti, kad jie tiksliau pamatytų realią padėtį“. V. Turonis svarsto, kad prie naujojo Vyriausybės renovacijos modelio reikėtų ir atskiros programos, skirtos, pavyzdžiui, senamiesčio, paveldo zonose esančių namų renovacijai: jų pastatai į programą neįtraukti, bet sunaudoja daugiausiai šilumos.