Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.
Operatorės teigimu, kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dar labiau išsiskyrė po to, kai sumažėjus vėjo elektrinių gamybai visame regione išaugo eksporto srautas iš Lietuvos į Švediją.
Elektros gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje išliko stabili, tačiau perpus mažėjo vėjo elektrinių pagamintos elektros kiekis.
„Aplinkinėse šalyse taip pat vyraujant mažai vėjo generacijai, vidutinė kaina Švedijos pietuose augo 17 proc. – daugiausiai regione – ir pasiekė 50,5 euro už MWh, o pusė elektros eksporto srauto iš Lietuvos buvo nukreipta į Švediją“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot jo, kainų padidėjimą Lietuvoje ir Švedijoje lėmė nakties metu dvigubai išaugę srautai iš Švedijos į Vokietiją – būtent pastarojoje šalyje, sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, formavosi aukščiausia kaina.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad vis dažniau kainų pokyčius mūsų rinkoje aiškiname tendencijomis Vokietijoje ar kitose šalyse, su kuriomis tiesiogiai nesiribojame, o tai rodo, kad elektros rinkos darosi vis labiau integruotos“, – sako L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo penktą savaitę iš eilės, o per savaitę sumenko 1 proc. iki 201 gigavatvalandės (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 17 proc. iki 88 GWh – vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros, vėjo jėgainės – 23 proc., hidroelektrinės – 19 proc., saulės elektrinės – 2 proc., kitos elektrinės – 12 proc. elektros.
Gamyba šalies hidroelektrinėse per savaitę padidėjo 1 proc., vėjo jėgainėse – mažėjo 48 proc., šiluminėse elektrinėse gamyba išliko stabili, o kitų elektrinių generacija didėjo 1 proc.
Pagal importo ir eksporto santykį, 65 proc. Lietuvos elektros poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 proc.
23 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 20 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, tuo metu per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija importas siekė 0 proc.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 29 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 51 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 49 proc.
