Priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2025 m. gegužės 1 d.
Nuo tada kredito įstaigos bus įpareigotos, prieš sudarant paskolos sutartį, pateikti vartotojui ne mažiau kaip 2 alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma.
Taigi, planuojantiems pirkti būstą ir imti paskolą, dėl didesnio pasirinkimo verta atidėti sprendimą, jeigu tik tai įmanoma.
Dabar absoliuti dauguma paskolų Lietuvoje suteikiamos su kintama palūkanų norma, kuri priklauso nuo tarpbankinės palūkanų normos Euribor. Šiuo metu ji kiek sumažėjo, tačiau pastaruosius kelerius metus buvo gerokai išaugusi.
Kaip rodo Europos Centrinio Banko duomenys, Lietuvoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma ilgą laiką yra viena iš didžiausių tarp visų euro zonos valstybių.
Paprastai kalbant, dėl to lietuviai bankams sumoka daug daugiau palūkanų negu kitų valstybių gyventojai.
Žada, kad suteiks naudos
Finansų ministrės Gintarė Skaistė žada, kad Seimo priimtos pataisos esą suteiks realią naudą nekilnojamojo turto pirkėjams.
„Praktika rodo, jog Lietuvoje neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis ir beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis – taip rizika dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliama paskolų gavėjams.
Mūsų įstatymu užtikrinamos patogesnės paslaugos žmonėms, sukuriant realias galimybes pasirinkti tinkamiausią alternatyvą perkant nekilnojamąjį turtą“, – sako G. Skaistė.
Dauguma priversti rinktis banko pasiūlytas palūkanas
Remiantis Lietuvos banko analizės duomenimis, 2023 m. vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.
Jeigu finansų įstaiga negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju ji privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.
Įpareigojimas atsirastų toms finansų įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje.
Taip pat kredito davėjai įpareigojami pateikti nuorodas į Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.
Taip kredito gavėjai bus skatinami domėtis pagal jų sudarytas kredito sutartis taikomos maržos sumažinimo arba turimo kredito refinansavimo galimybėmis.
