Edgaras Savickas, LRT.lt
Pastaraisiais metais tarp jaunimo labai išpopuliarėjo socialinio tinklo „Facebook“ grupės, leidžiančios rasti bendrakeleivių, važiuojančių arba vežančių ta pačia kryptimi. Deja, kaip įrodė šalį sukrėtusi įtariama nužudytos Klaipėdos universiteto studentės istorija, važiuoti su nepažįstamais žmonėmis saugu ne visada. Išvengti panašių nelaimių ateityje galėtų užsienyje jau išbandyta paslauga.
Ji atlieka būtent tokių „Facebook“ grupių, kaip „Vilnius – Klaipėda – Vilnius“, „Šiauliai – Vilnius – Šiauliai“ ir panašių, funkciją.
Jungtinėse Valstijose įsikūrusi įmonė „Uber“ yra viena iš vadinamosios dalijimosi ekonomikos pradininkių. 2010 metais ji sukūrė išmaniesiems telefonams skirtą programėlę tokiu pat pavadinimu ir jau netrukus sulaukė pasisekimo San Franciske.
Po ketverių metų „Uber“ sulaukė 1,2 mlrd. JAV dolerių finansavimo iš investuotojų, o rinkoje buvo vertinama 17 mlrd. dolerių.
Šiandien JAV rytų pakrantėje pradėtas startuolis veikia 46 šalyse ir daugiau nei 200 miestų, tarp jų – Niujorkas, Čikaga, Rio de Žaneiras, Paryžius, Frankfurtas, Varšuva.
Esminis privalumas
Pagrindinis „Uber“ ir „Facebook“ grupių skirtumas yra vairuotojo tapatybės autentiškumas. „Uber“ atveju kiekvienas vežimo paslaugą norintis suteikti asmuo yra patikrinamas. Tuo metu „Facebook“ anketoje nurodytais asmens duomenimis pasitikėti galima toli gražu ne visada.
Vairuotojams „Uber“ taip pat kelia reikalavimus turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir apdraustą automobilį.
Kelionės kaina nustatoma pagal taksometro rodmenis: 20 proc. atitenka „Uber“, o likusi dalis – vairuotojui.
Be to, keleiviai vairuotojus gali įvertinti penkių žvaigždučių skalėje – penkias skirti patikusiam ir vos vieną – nevykusiam. Todėl vairuotojai turi saugoti savo reputaciją, nes aukštą reitingą turintys beveik garantuotai sulauks daugiau užsakymų.
Tiesa, vairuotojai ir patys gali įvertinti savo keleivius, tad kiti vėliau gali spręsti, ar nori priimti vieno ar kito žmogaus užsakymą pavėžėti.
Ar prigytų Lietuvoje?
Greičiausiai Lietuvoje nebūtų verta „Uber“ kopijuoti aklai. Tačiau jaunimo dažnai naudojamos „Facebook“ grupės įrodė, kad poreikis panašiai paslaugai yra.
Lietuviškas „Uber“ atitikmuo galėtų veikti ne atskiruose miestuose, bet važiavimui tarp jų. Taip pat neaišku, ar vairuotojams būtų verta dirbti nuolat, kaip yra JAV. Galbūt jie galėtų vežti tik tada, kai jiems patiems yra pakeliui.
Taip pat neaiški paslaugos tiekimo kaina. Šiuo metu „Facebook“ grupių vairuotoja prašo nuo 15 iki 40 litų, atitinkamai nuo nuvažiuojamo atstumo. Atsiradus tarpininkui kaina turėtų kažkiek didėti, bet galbūt paslaugos tiekėjas rastų kitų būdų pajamoms gauti. Pavyzdžiui, pardavinėti reklamos erdvę, kuri būtų itin patraukli degalinėms, autoplovykloms ar į jaunimą nusitaikiusioms parduotuvėms.
Turėtų būti konkurencinga
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vyriausioji projektų vadovė Laimutė Kalinauskienė sakė, kad pagrindinis tokios paslaugos privalumas būtų garantas, kad nebepasikartotų į studentės žmogžudystę panašių nelaimių.
„Tai geras ir sveikintinas dalykas, kuris leistų apsaugoti dalį jaunų žmonių“, – sakė ji.
Tačiau paprašyta įvertinti pačią verslo idėją pašnekovė buvo pakankamai skeptiška: „Bet kuris verslas turi nešti pinigus. Lietuva yra maža – ne Amerika, pas mus atstumai yra maži, tad ir kainos nebus didelės“.
Pasak L. Kalinauskienės, jei kaina stipriai išaugtų, tada žmonės tiesiog važiuotų kitu transportu – traukiniais ar tarpmiestiniais autobusais.
Dar viena problema galėtų kilti dėl jau veikiančių bendrovių pasipriešinimo. Būtent tokios reakcijos sulaukė „Uber“, įžengusi į naujas rinkas. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai protestavo taksi vairuotojai, reikalavę JAV startuoliui taikyti tokius pat reguliavimus, kaip ir visiems.
L. Kalinauskienė teigė, kad Lietuvoje pasipriešinimas nebūtų labai didelis. „Turbūt būtų daug nepatenkintų ir apie tai kalbėtų žiniasklaida, bet lietuviai paprastai nepuolia priešintis – tokie jau esame“, – komentavo ji.
Kai kas jau naudoja rinkodarai
Kelios „Facebook“ grupės jau šiandien išnaudojamos komerciniais tikslais. Pavyzdžiui, „Važiuoju. Pavežu.“ reklamuoja panašias paslaugas siūlantį tokio pat pavadinimo tinklapį.
Kitas socialinio tinklo puslapis „Važiuoju iš miesto A į miestą B, galiu pavežti!“ reklamuoja interneto puslapį carpoolzone.lt, kuriame galima ieškoti pakeleivingų automobilių vairuotojų.
Siūlo kitus sprendimus
Po nužudytos studentės istorijos sunerimo daugelis „Facebook“ grupių narių. „Asmeniškai mane šiek tiek paveikė, norėsis ieškotis pažįstamų veidų, kitu atveju važiuoti geriau traukiniu“, – rašė viena mergina komentuodama įvykį.
Kitas grupės narys pasiūlė, kad kiekvienas pavežti siūlantis vairuotojas turėtų įkelti savo automobilio nuotrauką. Tačiau kiti tokią idėją įvertino skeptiškai: „Mes jums darome gera, mes jus pavežame už juokingą kainą nuo durų iki durų ir jam dar mat reikia įtikti, pasirodyti su kokia mašina atvažiuos. Sėsk į traukinį ir važiuok“.
Galiausiai nemaža dalis grupės narių pritarė, kad visi vairuotojai skelbime turėtų nurodyti savo automobilio valstybinį numerį.
„Tokiu bendru susitarimu mes bent šiek tiek padidinsime saugumą keliaujantiems ir galbūt (tikėkimės) bent kiek sustabdysime pastarųjų įvykių pasikartojimą“, – rašė dar vienas grupės narys.