Šiuo visoje ES organizuojamu renginiu atkreipiamas dėmesys į tai, kiek dienų moterys turi papildomai dirbti, kad uždirbtų tiek pat kiek vyrai. Šiuo metu tai yra 59 dienos, todėl šiais metais ta diena yra vasario 28 d. Siekdama padėti panaikinti darbo užmokesčio skirtumą, Komisija atkreipia dėmesį į keletą gerosios patirties Europos bendrovėse, kurios ėmėsi spręsti šią problemą, pavyzdžių. Tokiu pavyzdžiu minima ir Lietuvos judriojo ryšio paslaugų bendrovės „Omnitel“ projektas sudarant lanksčias darbo sąlygas darbuotojams.
Vienodo darbo užmokesčio diena Europos mastu organizuojama jau trečią kartą – ją Komisija pirmą kartą minėjo 2011 m. kovo 5 d., o antrą kartą – 2012 m. kovo 2 d.
„Europos vienodo darbo užmokesčio diena primena mums apie nevienodas užmokesčio sąlygas, su kuriomis moterys vis dar susiduria darbo rinkoje. Nors pastaraisiais metais užmokesčio spraga sumažėjo, džiaugtis dar neturime kuo. Užmokesčio skirtumas vis dar yra labai didelis ir iš esmės didžiąją dalį užmokesčio spragos sumažėjimo faktiškai lėmė sumažėjęs vyrų darbo užmokestis, o ne padidėjęs moterų darbo užmokestis, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas į ES sutartis įtrauktas 1957 m. Jau pats laikas jį visur įgyvendinti praktiškai. Drauge siekime rezultatų – ne tik Vienodo užmokesčio dieną, bet ir visas 365 metų dienas!“
Naujausiais duomenimis, 2010 m. Europos Sąjungoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 16,2 %. Šie skaičiai rodo, kad skirtumas yra linkęs nežymiai mažėti – ankstesniais metais jis buvo 17 % ir didesnis. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 14,6 %, Latvijoje – 15,5 %, Estijoje – 27,7 %.
Tai, kad darbo užmokesčio skirtumas yra linkęs mažėti, galima paaiškinti ekonominio nuosmukio poveikiu skirtingiems sektoriams – sektoriuose, kuriuose dominuoja vyriškos lyties darbuotojai (pavyzdžiui, statybų ar inžinerijos sektoriuje), bendros pajamos sumažėjo daugiau. Todėl pokytį iš esmės nulėmė ne pagerėjusios moterų atlygio ir darbo sąlygos. Be to, pastaraisiais metais padaugėjo vyrų, dirbančių ne visą darbo dieną arba dirbančių už mažesnį užmokestį.
Komisija nori paremti darbdavius, siekiančius pašalinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Projektu „Lygybė apsimoka“ siekiama, kad bendrovės geriau suvoktų lyčių lygybės ir vienodo darbo užmokesčio naudą verslui. Sprendžiant demografinių pokyčių problemas ir vis didėjant kvalifikuotų darbuotojų trūkumui, šia iniciatyva siekiama suteikti bendrovėms daugiau galimybių panaudoti moterų darbo jėgos potencialą. Iniciatyva apima mokymo veiklą, renginius ir priemones bendrovėms, siekiančioms panaikinti atlyginimo skirtumą. Projektu taip pat siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslo padidinti užimtumo lygį iki 75 % – tam būtina, kad moterys aktyviau dalyvautų darbo rinkoje.
Bendrovių, siekiančių įveikti užmokesčio skirtumą, gerosios patirties pavyzdžiai:
- Vokietijos žiniasklaidos bendrovės Axel Springer AG 2010 m. pradėjo programą „Chancen:gleich!“ (Galimybės: lygios!), kuria per 5–8 metus moterų vadovių skaičių bendrovėje siekiama padidinti iki 30 %.
- Kleemann Hellas SA, Graikijos liftų gamybos įmonė, siekia padidinti moterų, dirbančių pardavimo ir techninės paramos skyriuose, skaičių naikindama stereotipus ir mažindama lyčių segregaciją. Įgyvendinus „Įvairovės ir lyčių lygybės“ projektą, pardavimo skyriuje dirbančių moterų skaičius išaugo nuo 5 % 2004 m. iki 30 % 2012 m.
- Lietuvos judriojo ryšio paslaugų bendrovės „Omnitel“ projektu „Šeimai palankios aplinkos kūrimas bendrovėje“ siekiama darbo ir gyvenimo pusiausvyrą integruoti į organizacijos kultūrą, sudarant lanksčias darbo sąlygas darbuotojams. Tai leido padidinti vadovaujamus postus užimančių moterų dalį.
- Vokietijos IBM padalinio „Vokietijos moterų lyderystės taryba“ skatina moteris siekti karjeros IT pramonėje organizuodama tiesioginius ir internetinius kursus mokiniams mokyklose. Ji taip pat moko jaunąsias koleges, siekiančias vadovo ar specialisto karjeros.
