NT bendrovė „Hanner“ socialiniame tinkle pristatė naują projektą „Naujamiesčio trio“. Jame bendrovė siūlo butus su pirtimi arba drabužine. T. y. pirkėjai gali rinktis, ką nori numatytoje patalpoje įsirengti pirtį ar drabužinę.
Nusižiūrėjo nuo suomių
NT bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pasakojo, kad mintis statyti butus su pirtimis kilo apsilankius Suomijoje.
„O kadangi lietuviai nori būti panašūs į skandinavus, pabandėme naujame projekte įrengti keletą butų su vieta pirčiai. Kai žmonės stato individualius namus, dažnai įsirengia pirtis, todėl pasiūlėme tokią galimybę ir butų gyventojams.
Šiuo pasiūlymu testuojame rinką, nesame tikri, ar visi pirkėjai norės pirčių. Todėl turime ir planą B. Jeigu pirkėjai nenorės pirties, toje pačioje patalpoje jie gali įsirengti erdvią drabužinę“, – pasakojo NT vystytojas.
A. Avulis skaičiavo, kad būstai su pirtimis bus brangesni, nes prisidės papildomi 6 kvadratiniai metrai, už kuriuos pirkėjams teks susimokėti.
„Jau sulaukėme pirkėjų susidomėjimo. Tačiau pastebime, kad šiuo metu žmonės ilgiau galvoja, prieš priimdami sprendimą įsigyti būstą.
Todėl ir ieškojome sprendimų, kaip tą susidomėjimą padidinti“, – komentavo bendrovės vadovas.
Siūlo statyti erdvesnius būstus
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad rinkoje būtina įvairovė.
„Kuo daugiau vystytojai siūlys įvairesnių būstų, tuo bus geriau. Tačiau pirmiausia butai turėtų būti erdvūs ir su požeminiu parkingu. Tik tada jau galima žiūrėti į papildomus priedus, tokius, kaip pirtys ir pan.
Žmonės ir jų poreikiai yra skirtingi. Daugeliui pirtis bute yra neįprastas dalykas. Nors, jeigu pažiūrėtume į Suomiją, ten pamatysime, kad didelė dalis žmonių, butuose turi pirtis“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau ekonomistas kritiškai žiūrėjo į bendrovės „Hanner“ siūlymą pirkėjams rinktis arba pirtį, arba drabužinę. Pasak Ž. Maurico, geriausia, kad bute būtų ir pirtis, ir drabužinė.
„Jeigu žmogus neturės drabužinės, jo bute gali atsirasti netvarka. O netvarka bute gali lemti ir netvarkos išaugimą galvoje. O tai nėra gerai.
Susitvarkyti butuose labai svarbu, baldų galima nusipirkti. Tačiau butuose turi būti pakankamai vietos, kur tuos baldus statyti“, – sakė ekonomistas.
Jis pastebėjo, kad rinkdamiesi per mažą butą žmonės aukoja savo komfortą.
„Juk butas, jame esantys kambariai turi būti minimaliai tam tikro dydžio. Teko matyti tokių NT projektų, kur virtuvėje sujungtoje su kambariu netelpa stalas su kėdėmis. Arba dar vienas pavyzdys – miegamasis, kuriame netelpa lova.
Šeima su 2 vaikais turėtų gyventi bent 80–90 kvadratinių metrų ploto būste. Apskritai mažesnio nei 50 kvadratinių metrų ploto buto nereikėtų laikyti butu, tai yra studijos tipo gyvenamoji vieta“, – komentavo Ž. Mauricas.
Vietoje pirties įsirengia darbo kambarį
Tuo metu NT brokeris Tomas Rusakas pasakojo, kad butus su pirtimis ar kitokiomis pramogų erdvėmis jam yra tekę pardavinėti.
„Tačiau potencialių pirkėjų tai nedomino. Dažniausiai gyventojai įsigiję butus su pirtimis vietoje jų įrengdavo vaikų arba darbo kambarius.
Yra tekę pardavinėti butus ir su kino salėmis. Tačiau visi šie papildomi priedai butuose pirkėjų nevilioja. Bet jeigu pardavinėjamas namas su pirtimi, tada jau viskas kitaip. Erdviuose namuose žmonės nori turėti papildomą patalpą pramogai, pavyzdžiui, pirčiai“, – komentavo NT pardavėjas.
Jis pasakojo, kad pardavinėdamas butus su pirtimis klausdavo pirkėjų, ką jie darys su ta patalpa.
„Dažniausiai išgirsdavau atsakymą, kad pirtį jie panaikins ir vietoje jos įsirengs darbo kambarį, skalbyklą, ar erdvesnę vonią“, – pastebėjo NT brokeris.
Jis atkreipė dėmesį, kad po Covid-19 pandemijos daug pirkėjų ieško būsto, kuriame būtų darbo kambarys.
„Ne visi gyventojai sugrįžo dirbti į biurus. Todėl net ir maža, 6–7 kvadratinių metrų darbo erdvė bute yra didelis privalumas.
Dar žmonės vertina, jeigu bute, o ne rūsyje yra sandėliavimo patalpos. Žmonėms reikia erdvės, kur nors susidėti daiktus“, – pirkėjų norus vardijo NT brokeris.
