Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, „fintech“, finansinis švietimas. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į „fintech“ lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.
„Jeigu prieš pusantrų metų svajojome, kad Lietuva gali sparčiai augti kaip „fintech“ centras, į mus žiūrėdavo keistai. Dabar galime pasigirti, kad Lietuva yra sparčiausiai auganti „fintech“ šalis Europoje (...) Bankų bendruomenės nuomonė taip pat pradėjo keistis. Jeigu anksčiau buvo žiūrima į „fintech“ kaip į grėsmę, konkurenciją, tai diena iš dienos tai tampa tikrai svarbiu parterniu“, – antradienį Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos verslo konfederacijos surengtame Finansų rinkų forume kalbėjo V. Šapoka.
Pasak ministro, blokų grandinės (angl. blockchain) technologija – taip pat šansas Lietuvai. Jo žodžiais, niekas negali pasakyti, kuri technologija gali taip pakeisti pasaulį, kaip internetas, bet investuoti į ją verta: „Jeigu neinvestuosime dabar, praleisime šansą“.
V. Šapoka pabrėžė, kad vystantis finansų technologijoms, kuriamos ir įvairios nelegalios finansinės schemos.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad „fintech“ technologijų negalima nepastebėti, bet joms plečiantis Lietuvoje, svarbu orientuotis į kokybę, o ne kiekybę, užtikrinti saugumą.
„Fintech“ ignoruoti negalima (...) Nors finansų ministras sakė, kad pamažu tampame „fintech“ centru, bet atvirai pasakysiu, kad naktį mane pabudina šaltas prakaitas (...) Mums rūpi ne skaičius, o kokybė. Siekiame garbingos vietos „fintech“ žemėlapyje, bet pats skaičius žaidėjų nėra savitikslis. Kokybė nebus nuleista žemyn“, – forume sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, šiuo metu finansų rinkoje veikia apie 100 „fintech“ įmonių, o vien 2017 metais įsteigta trečdalis jų. Per visus 2017 metus ir šių metų pirmąjį ketvirtį išduotos 44 naujos licencijos – tris kartus daugiau nei 2016-aisiais.
5 licencijos išduotos mokėjimų įstaigoms, 9 – skolinimosi platformoms, 30 – elektroninių pinigų įstaigoms (dabar jų apie 40). V. Vasiliauskas pabrėžė, kad bendras paraiškų skaičius per šį laiką buvo kur kas didesnis – 180 paraiškų gauti finansinių paslaugų licencijas.
Centrinis bankas yra gavęs tris paraiškas specializuoto banko licencijai gauti – pasak V. Vasiliausko, „yra tikimybė, kad pirmas specializuotas bankas jau šiemet atsiras“.
V. Vasiliauskas pakartojo griežtą centrinio banko poziciją dėl kriptovaliutų.
„Svarbus aspektas yra virtualiosios valiutos, aš asmeniškai jų negaliu vadinti valiutomis, tai virtuali turto klasė. Su šia turto klase yra susijęs naujas lėšų pritraukimo būdas ICO (pradinis monetų pasiūlymas – BNS) (...) Nebandau pasakyti, kad ICO yra absoliutus blogis (...) Lietuvos banko pozicija dėl ICO yra griežta, tačiau mes siekiame apsaugoti ir finansų sektorių, ir vartotojus, kad jiems nebūtų siūlomos spekuliacinės priemonės“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
V. Vasiliausko teigimu, pritraukiant lėšas per ICO, ypač aktyvūs dabar yra lietuviai, veikiantys ir kitose šalyse.
„Itin aktyviai dalyvauja mūsų tėvynainiai. Kiek mums pavyko pasižiūrėti, per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruoti projektai pritraukė maždaug apie 250 mln. dolerių. (...) Bendras gautų lėšų kiekis gali būti didesnis“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, rizikoms išvengti svarbus bekompromisis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad klientai visuomet tikisi, jog jų duomenys yra saugūs, bet ateities finansų sistemoje vien bankų indėlio į tai nepakanka.
„Saugumą turi garantuoti visi rinkos dalyviai. Bet kokia prielaida kokiam nors incidentui susidaryti užkerta pasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Paslaugų, duomenų ir vartotojų saugumas yra ir turi būti prioritetas“, – įsitikinęs M. Zalatorius.
Jo teigimu, vartotojų finansinis švietimas įgauna vis didesnę prasmę, o daugėjant inovatyvių sprendimų, negali nukentėti saugumas.
„Šiuolaikinė rinka juda decentralizavimo ir fragmentacijos keliu. Išmanieji telefonai, tobulėjančios technologijos, automatizuoti procesai, spartėjantis internetas, į finansų rinką tiek kaip vartotojai, tiek kaip kūrėjai įsiliejanti taip vadinama tūkstantmečio karta, kuri ypač vertina greitį bei patogumą. Drąsūs, inovatyvūs sprendimai bus tik dar dažnesni, bet saugumo užtikrinimas negali nukentėti“, – teigė M. Zalatorius.
