Kol daugybė žmonių atsakingai rūšiuoja šias atliekas, taip apsaugodami aplinką ir prisidėdami prie gamtos išteklių tausojimo, kiti savo neteisėta veikla kiša pagalius į ratus.
„Vagystės iš atliekų surinkimo vietų ne tik daro finansinę žalą, bet ir trikdo atliekų perdirbimo procesus bei kenkia aplinkai. Tai visų pirma yra nepagarba tiems, kurie savo pastangomis kuria švaresnę ir tvaresnę ateitį“, – teigė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Anot elektronikos rinkos atstovų bei aplinkosaugos specialistų, vagystės iš atliekų surinkimo punktų tapo beveik kasdienybe.
Elektronikos surinkimą koordinuojančios organizacijos „Man rūpi rytojus“ vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, vien 2024 metų gruodį buvo net keli įsilaužimai į specialius atliekų surinkimo namelius.
„Vaizdo kamerų įrašai parodė, kad vagystės buvo sistemingai planuotos, jas vykdė organizuotos grupės. Bendradarbiaujant su teisėsaugos pareigūnais buvo išaiškintos nusikaltėlių tapatybės, o mes toliau tobuliname savo saugos sistemas, siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje. To toleruoti neketiname“, – teigė V. Jankoit.
Organizacijos vadovas ragina tiek verslą, tiek gyventojus nelikti abejingais ir, pamačius prie atliekų surinkimo vietų įtartinai besielgiančius asmenis, esant galimybei juos fiksuoti bei informuoti teisėsaugą.
Pavogtos elektronikos atliekos galiausiai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose arba tiesiog išmetamos bet kur, po ko jų surinkimas ir tinkamas perdirbimas tampa beveik neįmanomas.
V. Jankoit teigimu, dėl to prarandamos vertingos žaliavos, tokios kaip taurieji metalai, plastikai ir kiti komponentai, kurie galėtų būti panaudoti naujų elektronikos prietaisų gamyboje.
„Kai kurie atiduoti perdirbimui elektronikos prietaisai, pavyzdžiui telefonai, kompiuteriai ar buitinė technika, gali būti suremontuoti ir prikelti naujam gyvenimui. Vagystės šią galimybę atima, nes tinkami remontui prietaisai neretai sugadinami ar tiesiog išmetami“, – pabrėžė V. Jankoit.
