Jolita Žurauskienė
Ukmergės rajone Radiškio kaime esančiame Augustinų dvaro žirgyne prižiūrimi ir treniruojami Amerikos ristūnai. Šie gražuoliai Lietuvoje ilgai neužsibūna. Pasak šio žirgyno administratorės Eglės Giedraitytės, su kumeliukais pradedama dirbti, kai jiems sukanka 1,5–2 savaitės. Tik įgiję tvirtų įgūdžių jie tampa ramesni ir žino, kad viskas vyksta pagal tam tikrą tvarką.
Bendradarbiauja su norvegais
Pirmuosius žirgus į savo senelių paveldėtą žemę atsivežė Ina, ištekėjusi už norvego Vidaro Bjerkelando. Inos jau nebėra, tačiau žirgynas gyvuoja. „Viskas prasidėjo nuo Amerikos ristūnų. Į ūkį iš Norvegijos buvo atvežtas vienas eržilas reproduktorius ir kelios kumelės. Tada buvo pradėtas ne tik bendradarbiavimas su norvegais, bet ir žirgų veisimas“, – pasakojo E.Giedraitytė. Žirgyno administratorė sakė, kad ūkyje atvesti kumeliukai auginami ir treniruojami.
Į Skandinaviją kumeliukai išvežami, kai jiems sukanka dveji metai. Eglė pabrėžė, kad, norint sulaukti stiprių kumeliukų, ypač daug dėmesio ir priežiūros reikia skirti kumelėms, atsakingai sukergti gyvulius. „Prieš kergimą analizuojame gyvulių duomenų banką, žiūrime, kad tarp eržilų ir kumelių nebūtų kraujomaišos. Be abejo, taip pat atsižvelgiama į eržilo sportinius rezultatus ir kitus rodiklius. Patikrintas kumeles visuomet kergiame su naujais eržilais, o naujas kumeles su jau išbandytais“, – patirtimi dalijosi Augustinų dvaro žirgyno administratorė.
Gyvulių priežiūra
E.Giedraitytė pasakojo, kad kumelė, kuriai iki kumeliuko atsivedimo lieka 1–1,5 mėn., laikoma arklidėje, didesniame garde, kuriame jai patogu atsigulti. „Paskutinėmis dienomis akylai stebime kumelę ir laukiame prieauglio. Kai kurios kumelės slepiasi nuo darbuotojų, kitos leidžia jas prižiūrėti ir prireikus padėti“, – sakė Augustinų dvaro žirgyno administratorė. Pašnekovė pridūrė, kad laukiant prieauglio ūkyje ne visada viskas vyksta sklandžiai, tačiau žirgyno veterinaras padeda išspręsti problemas.
„Daugiausia dėmesio kumeliukams reikia skirti pirmą parą. Svarbu, kad jie išsituštintų ir gautų pirmų krekenų. Stebima, kad kumeliukai žįstų kumelės pieną ir savarankiškai atsistotų. Jojami žirgai stipresni, didesnių problemų būna su ristūnais, todėl ristūnams skiriame daugiau dėmesio“, – pridūrė E.Giedraitytė. Augustinų dvaro žirgyno administratorė sakė, kad kumeliukai kelias dienas laikomi garde, o vėliau išleidžiami į laukus. „Iš pradžių kumeliukus leidžiame į medinius aptvarus, kad priprastų prie rėmų. Kai kumeliukai truputį paauga ir tampa protingesni, juos leidžiame į elektriniu piemeniu aptvertus aptvarus“, – pasakojo Eglė.
Judrūs mažyliai
Pasak Augustinų dvaro žirgyno administratorės, kumeliukams pirmuosius du mėnesius nereikia duoti atskiro pašaro, nes jie žinda kumelę, stiprinasi jos pienu. Pastebima, kad pirmą mėnesį drąsesni kumeliukai smalsaudami paragauja šiaudų, šienainio, įkiša nosį į avižas. „Kumeliukas savarankiškai pradeda maitintis būdamas pusės metų. Tada jis atskiriamas nuo kumelės ir laikomas atskirai. Kumeliukai laikomi ne vieni, bet bandoje tam, kad nepatirtų didelio streso. Žinoma, atskirus juos nuo kumelių, būna verksmo, ypač sunkios pirmos dienos. Tačiau vėliau jie pripranta“, – pasakojo E.Giedraitytė.
Pašnekovė sakė, kad palankiausias laikas ristūnams gimti yra gegužės mėnuo. Manoma, kad gegužę atvesti kumeliukai būna stipriausi, nes jie gali paskanauti pirmosios žolės. Kumelės ūkyje dažniausiai kergiamos kovo–birželio mėnesiais. „Šiais metais sulaukėme trijų kumeliukų, kuriems jau yra 4–6 mėnesiai. Su kumeliukais dirbame nuo pat mažens. 1,5–2 savaičių mažylius jau pratiname prie apynasrio, skirto žirgams vesti ar pririšti, pradedame vedžioti su pavadžiu“, – sakė Augustinų dvaro žirgyno administratorė. Nors arkliai prižiūrimi kiekvieną dieną, tačiau sužeidimų ūkyje neišvengiama. Judrūs kumeliukai dažnai kur nors įsibrėžia, todėl tenka kviesti veterinarę. Ji ūkyje būna 5 dienas, tačiau reikalui esant dirba ir savaitgaliais.
Arklio sveikata
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Valė Macijauskienė sakė, kad apie arklio sveikatos būklę galima spręsti iš odos ir plaukų blizgesio. „Nuo odos švarumo priklauso arklio sveikata ir darbingumas, žvalumas. Odos valymas veikia kitus organus, pagreitina, suaktyvina virškinimo trakto veiklą, inkstų darbą, kepenų funkcijas. Nešvari oda – tai dirva įvairiems parazitams, pavyzdžiui, utėlėms, plaukagraužiams“, – sakė mokslininkė.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo utėlių – švariai laikyti arklius ir gerai juos šerti. LSMU Gyvulininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja pridūrė, kad auginant ir laikant arklį ypač svarbu gerai prižiūrėti kanopas. „Tą reikia daryti jau iš mažens. Svarbu išauginti kumeliukus su kuo geresnėmis kanopomis.
Kad kumeliukas turėtų stiprų kanopos ragą, reikia leisti kumeliukui kuo daugiau judėti, nes kanopa normaliai funkcionuoja tik kumeliukui judant. Todėl prie arklidės būtinas aptvaras, į kurį visais metų laikais būtų galima išginti arklius laisvai pabėgioti“, – sakė dr. V.Macijauskienė. Mokslininkė rekomendavo arklius laikyti sausuose ir lygiuose aptvaruose, o jų dydį planuoti atsižvelgiant į arklių skaičių, nes arkliams turi būti skirta pakankamai daug vietos laisvai judėti. Arkliams netinka minkštas, šlapias, akmenuotas paviršius. Dr. V.Macijauskienė patarė periodiškai apdrožti tvarte laikomų kumeliukų kanopas, bent kas savaitę išvalyti padą ir varlę.
„Kanopėles valant ir tvarkant, su kumeliuku reikia elgtis švelniai, jo negąsdinti, nemušti. Tada kumeliukas pripranta ir vėliau leidžiasi kaustomas“, – aiškino mokslininkė. Ganyklose laikomų kumeliukų kanopėlėms ypatingos priežiūros nereikia. Tačiau ganyklų drėgmė daro didelę įtaką kanopos formos ir rago formavimuisi. Besiganantiems šlapiose ganyklose kumeliukams formuojasi plačios, minkšto rago kanopos, o sausose – priešingai, siauros ir kieto rago. Kietose ir akmenuotose ganyklose bėgiodami kumeliukai dažnai nutrina priekines sieneles, ir kanopėlė pasidaro stati.
