Šilauogyną Panevėžio rajone šeima įkūrė 2015 metais. „Čia buvo plynas laukas, viską pradėjome nuo nulio, pasiruošėme vagas, rudenį pasodinome dalį šilauogių krūmų, kitų metų pavasarį dar vieną dalį ir taip jie sėkmingai auga iki šiol“, – pokalbį pradėjo jau šeštąjį uogų sezoną skaičiuojantis Edvinas.
Milinių ūkyje, maždaug vieno hektaro plote, auga apie du tūkstančius šilauogių krūmų, kasmet čia nuskinama daugiau nei dvi tonos uogų.
Gyveni ir mokaisi
Edvinas patikina, kad šilauogių auginimo versle yra daugybė niuansų, kuriuos būtina žinoti, ir kiekvienas augintojas, deja, mokosi iš savų klaidų.
Prieš įkurdama šilauogyną šeima apie šių uogų auginimą domėjosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Rinko informaciją ir sėmėsi žinių nuo ko pradėti, kaip paruošti dirvą, kaip nuimti derlių, kaip tinkamai prižiūrėti uogyną.
Paklaustas, kodėl pasirinko auginti būtent šilauoges, Edvinas sako, kad pagrindinis kriterijus, kuris nulėmė sprendimą – krūmų ilgaamžiškumas. Pagal teorinį modelį šilauogių krūmai gyvuoja apie 25 metus.
„Nebuvo taip, kad nuėjome į turgų ir nusipirkome. Dalyvavome seminaruose, daug konsultavomės su šių uogų augintojais. Ir niekas mūsų neatgrasė, tai – faktas, nes jeigu būtume išsigandę, šiandien uogyno neturėtume“, – sakė ūkininkas.
E. Milinis tvirtina, kad žinios ateina su laiku, su įdirbio metais. „Nuo pirminio pasodinimo esame atsodinę apie 400 krūmų. Gyvename ir mokomės, nes teorinis modelis yra viena, praktinis – kita. Juk kiekvienas projektas turi savų niuansų, reikia juos išsiaiškinti, išsigliaudyti, o tada ieškoti ir rasti sprendimus. Būta ir mūsų ūkyje dalykų, kuriuos reikėjo spręsti čia ir dabar“, – sako Edvinas.
Anot ūkininko, šilauogės yra ypatingas augalas tuo, kad joms reikia parinkti tiek tinkamą vietą – šios uogos mėgsta saulėtas, bet apsaugotas nuo vėjo vietas, tiek dirvą – žemė turi būti rūgšti.
Rūpesčiu apgaubia kiekvieną uogą
„Vieta turi labai didelę reikšmę. Čia buvo plynas laukas, nebuvo nė vieno medžio. Šalia pasodinom keletą pušų, atsirado užuovėja, pasikeitė lauko mikroklimatas“, – patirtimi dalijosi uogyno šeimininkas.
Anot ūkininko, šilauogės yra ypatingas augalas tuo, kad joms reikia parinkti tiek tinkamą vietą – šios uogos mėgsta saulėtas, bet apsaugotas nuo vėjo vietas, tiek dirvą – žemė turi būti rūgšti.
Nuo paukščių uogas Edvinas saugo tinklu – jį laiko specialiai įrengta konstrukcija. Tinklą ant uogyno šeimininkas užtraukia netrukus po Joninių.
„Apsauga nuo paukščių būna įvairi, pavyzdžiui garsinė – šaudančios patrankos, bet mes pasirinkome tinklą. Po juo būna kitoks pojūtis, kita temperatūra – tokie dalykai labai daug lemia. O krūmus nuo paukščių būtina saugoti.
Maždaug dvejus–trejus auginimo metus paukščiai uogas nulesė kaip turi būti“, – prisimena pašnekovas.
E. Milinis atviras – uogų auginimas reikalauja daug rankų darbo. Reikia ir krūmus genėti, ir žoles išravėti. „Žiemos gale ir pavasario pradžioje būtina apkarpyti krūmus. Čia yra 35 eilės, per dieną fiziškai įmanoma nukarpyti vos dvi eiles. Iš viso užtrunkam tris savaites. Būtent nuo šio darbo ir startuojam.
Kiek sykių reikės ravėti, priklauso nuo metų. Šiemet ravėjom tik kartą, pernai tuo pačiu metu jau buvo dukart ravėta, nes buvo ir šilta, ir drėgna. Dabar kai kurie šilauoges sodina kaip braškes – po agroplėvele, tai jiems ravėjimas atkrenta“, – kalbėjo E. Milinis.
Tiesiai iš ūkio
Paklaustas, kada šiemet bus galima mėgautis pirmosiomis šilauogėmis, Edvinas žvilgteli į uogyną, atidžiai apžiūri krūmus: „Manau po liepos 10 dienos, nes gan neblogai žydi. Derlius bus vidutinis, nes šalnos kai kuriuos žiedynus pakando, tose vietose uogų jau nebus.“
Anot E. Milinio, šiemet šilauogių kaina neturėtų keistis. Kaip ir kiekvienais metais augintojas pirkėjus kviečia pačius prisiskinti uogų – jos ir pigiau kainuos, ir šviežios bus.
Pasak Edvino, pernai čia uogos už kilogramą kainavo keturis eurus, jei norite priskintų – šilauogės vienu euru kainuos brangiau.
„Niekur kitur uogų nerealizuojame. Didžiąją dalį šilauogių išsiskina žmonės. Sezono metu čia būna pilna žmonių, atvažiuoja šeimos su vaikais, netoli gyvenantieji. Skinasi sau, asmeniniam naudojimui, valgymui ir šaldymui. Viskas vyksta vietoje, mūsų ūkyje“, – džiaugėsi Edvinas. Šilauoges mėgsta ir pati Milinių šeima.
Kasmet jie užsišaldo apie 120 kilogramų uogų. Daumėnai jas valgo tiesiog šaldytas, trintomis skanina įvairias košes.
Edvinas pataria šilauoges šaldyti atvirose pakuotėse – tokios ir skanesnės, ir puikiai laikosi atšilusios. Uogų pasiūla didėja E. Milinis augina vidutinio ankstyvumo šilauoges, o uogų skynimo sezonas trunka ne ilgiau kaip mėnesį, dažniausiai intensyvus skynimas tęsiasi vos tris savaites. Vyras stebi, kad šilauogių vartojimas auga, tik ne taip stipriai, kaip jų pasiūla.
„Lietuvoje žmonių nedaugėja, o šilauogių plotai vis didėja, pasiūla auga. Šalyje per metus atsiranda po 10 ha, o Lenkijoje pasipildo dešimtimis ar net šimtais hektarų. Taip atsiranda didžiulis spaudimas iš Lenkijos, jiems irgi reikia parduoti uogas, o derlius ten imamas dviem savaitėmis anksčiau“, – kalbėjo E. Milinis.
„Lenkija atveža įvairias kainas, priklausomai nuo derliaus. Uogas jie parduoda didmeniniuose turguose, perpardavėjai superka ir parduoda kaip lietuviškas. Uogos turi tokią savybę – pradžioje jų kaina didelė, vėliau krenta. O kas turi rudeninių veislių, gali prekiauti kaip ir parduotuvėje – po 12 eurų, nes nebėra su kuo konkuruoti.
Nemažai augintojų būtent tą ir daro – naikina ankstyvesnes veisles ir sodina vėlyvesnes. Taip pailgina sezoną ir pasiima didesnę naudą. Kai Lietuva būna užpilta uogomis, tuo metu ir pas mus jų metas. Dėl to nevažiuojame į turgų ir kviečiame žmones uogas skinti patiems. Kam eiti į turgų, manyti, kad perki lietuviškas uogas ir už jas moki 6 eurus, jeigu gali atvažiuoti čia ir po 4 eurus prisiskinti šviežių šilauogių“, – kviečia jų augintojas.
