„Eurostat“ skelbia, kad 2021 metų sausį mažiausią minimalią mėnesinę algą (MMA) gavo Bulgarijos gyventojai, jų alga siekė 332 eurus, o didžiausią – Liuksemburgo gyventojai, jų MMA siekia 2202 eurus.
Lietuva su 642 eurų MMA tarp visų Europos sąjungos (ES) valstybių atsidūrė 12 vietoje. Jeigu lyginsime visų Baltijos šalių atlyginimus, matysime, kad Lietuvos minimali alga yra didžiausia. Estų minimalus atlyginimas siekia 584 eurus, o latvių – 500 eurų.
Vis tik pateikti duomenys rodo atlyginimus ant popieriaus, o algos į rankas išeina kitokios. Iš tikrųjų Baltijos šalyse didžiausią MMA į rankas gauna estai, o mažiausią – latviai.
Ekonomistai tikino, kad toks atlyginimų pateikimas klaidina. Lietuvoje po 2019 metų mokesčių reformos alga ant popieriaus apjungė ir darbuotojo ir darbdavio mokesčius. Kitose šalyse to nėra, todėl ten algos ir atrodo mažesnės arba didesnės.
Estai pavydi be reikalo
SEB banko ekonomistas Tada Povilauskas prisiminė, kad neįsigilinę į pateiktus „Eurostat“ duomenis kažkada estai labai piktinosi, kad mūsų minimalus atlyginimas didesnis negu jų.
„Tačiau iš tikrųjų į Lietuvos MMA yra įtraukiami visi darbdavio kaštai, o kitose šalyse – to nėra. Jeigu palyginsime atlyginimus į rankas, matysime, kad estai gauna daugiau. Apskritai visų šalių atlyginimus geriausia būtų lyginti ne ant popieriaus, o tuos, kuriuos darbuotojai gauna į rankas.
Tačiau ne visi aklai vadovaujasi pateikta statistika. Pavyzdžiui, užsienio įmonės, kurios nori pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje žiūri ne tik MMA, tačiau ir į kitus rinkos rodiklius“, – pastebėjo ekonomistas.
„Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat tikino, kad tikslingiau būtų lyginti darbo užmokestį, kurį darbuotojai gauna į rankas, o ne ant popieriaus.
„Šalys turi skirtingos mokesčių sistemas, todėl „Eurostat“ skelbiama statistika nelabai ką pasako. Tikslingiau būtų lyginti kokią procentinę dalį minimalus atlyginimas sudaro vidutinio darbo užmokesčio sumoje.
Taip pat galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir turėti ne tik bendrą MMA, bet visuose sektoriuose tam tikrus atlyginimų rėžius, jie padėtų darbo ieškantiems darbuotojams orientuotis darbo rinkoje. Žmonės žinotų, kiek kurioje srityje gali tikėtis uždirbti“, – sakė ekonomistas.
Didesnė MMA skatina ieškoti darbo
Pasak Ž. Maurico, užsienio įmonės retai lygina MMA.
„Joms rūpi ne MMA dydis, užsienio bendrovės paprastai moka didesnį atlyginimą negu minimumas, todėl joms svarbiau darbo rinkos lankstumas ir darbuotojų kvalifikacija, mokesčių dydis. Tačiau MMA galbūt gali būti aktualesnė transporto įmonėms, nes jos dažniausiai moka minimalų atlyginimą ir dienpinigius. Tad jos tikrai gali atkreipti dėmesį į tai, koks šalyse yra minimalus atlyginimas“, – pastebėjo ekonomistas.
Tačiau Ž. Mauricas tikino, kad didesnė alga ant popieriaus turi ir privalumų.
„Dabar darbuotojai mato, kiek kainuoja jų darbo vieta. Tada jie nebėra tokie pikti ant darbdavių, kad mažai moka. Taip pat darbuotojams tai tampa paskata reikalauti kokybiškų viešųjų paslaugų, nes mato, kad už tai moka nemažus mokesčius.
O kalbant apie ateitį, nepaisant koronaviruso pandemijos, spaudimas didinti MMA bus didelis. MMA augimas vienas iš pagrindinių instrumentų, kuris padeda mažinti socialinę atskirtį. Kuo didesnė minimali alga, tuo daugiau žmonių turės daugiau motyvacijos išlįsti iš šešėlio ir dirbti legaliai.
Tačiau taip pat kuo labiau didinsime minimumą, tuo daugiau sulauksime imigrantų iš trečiųjų šalių. Šie norės uždirbti daugiau, negu gali tai padaryti savo šalyse.
Lietuviams pragyventi iš minimumo sunku
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė taip pat pastebėjo, kad minimalus atlyginimas ant popieriaus ir į rankas klaidina tiek lietuvius, tiek užsieniečius.
„Kiekvieną kartą tarptautiniuose renginiuose turime aiškinti, kad reali lietuvių minimali alga, kurią žmonės gauna į rankas, yra mažesnė negu daugumos šalių. Nors pagal statistiką lenkiame estus, tačiau jų minimali alga, kurią žmonės gauna į rankas, yra didesnė. Todėl reikėtų lyginti tą minimalią algą, kurią žmonės gauna į rankas, o ne ant popieriaus“, – teigė darbuotojų atstovė.
Anot jos, lietuvių minimali alga yra labai maža, žmonėms sunku iš jos pragyventi. O kiekvienais metais dėl jos didinimo, bent keliasdešimčia eurų, tenka ilgai ginčytis su darbdaviais.
„Tačiau minimali alga yra labai svarbus rodiklis, kai ji didėja, kyla ir vidutinis darbo užmokestis. Darbdavys nenori, kad staiga žmogus su aukštuoju išsilavinimu imtų dirbti už minimalų atlyginimą, tad jam kylant, didinamas ir vidutinis darbo užmokestis.
Tad tikėtina, kad jeigu Lietuvoje neturėtume MMA, čia apskritai atlyginimai nedidėtų, nes ne visi darbdaviai yra motyvuoti ją kelti. Norėtume, kad trišalėje taryboje būtų laikomasi minimalios algos apskaičiavimo formulės. O ateityje turime siekti, kad minimalios algos dydis siektų 50 proc. vidutinio šalies užmokesčio“, – komentavo I. Ruginienė.
Anot jos, ieškoma įvairių būdų užtikrinti darbuotojams normalų atlygį.
„Siūlėme vadovautis Skandinavijos šalių pavyzdžiu, ten kiekvienas sektorius turi nusistatęs minimalų ir vidutinė darbo užmokestį. Tačiau Lietuvoje ši idėja neprigijo. Likome prie MMA, kurią kiekvienais metais keliant tenka kovoti su darbdaviais.
O šiuo metu bus ypač sunku derėtis dėl MMA kėlimo, nes dalis verslų naudosis pandemijos situacija ir sakys, kad nėra pinigų. Tačiau tą patį girdime kiekvienais teik esant ekonomikos pakilimui, tiek krizių metu“, – teigė I. Ruginienė.
