NT bendrovės „Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė pastebėjo, kad iki Lietuvos nepriklausomybės žmonės būstą įsigydavo vieną visam gyvenimui, vėliau, maždaug prieš 15 metų, žmonės būstą keisdavo 1–2 kartus gyvenime.
„Dabar šis rodiklis vejasi išsivysčiusių šalių vidurkį ir žmonės perka būstą priklausomai nuo tuometinių poreikių, o keičia jį vidutiniškai kas 5–7 metus.
Anksčiau žmonės maksimalų būsto plotą stengdavosi įsigyti, nes taip atrodė protingiausia. Taip pat, kadangi sovietmečiu būsto fondas buvo nedidelis, butus skirdavo valstybė ir panašiai, jo kaina buvo suvokiama visa kitaip. Dabar, kai reikia sumokėti už kiekvieną kvadratą, be jokios abejonės, kaina tampa labai svarbiu faktoriumi. Tačiau ne visada sprendimą dėl mažesnio ploto žmonės priima vien dėl kainos“, – sakė specialistė.
Anot jos, dabartiniai butai yra geriau išplanuoti už sovietinius.
„Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30–40 kv. m plotą, dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo yra pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto visiškai užtenka didžiajai daliai žmonių.
Mažiausi būstai – 20 kvadratinių metrų ploto
NT bendrovės „Eika Development“ pardavimo vadovas Justinas Šavelskis komentavo, kad šiandien Vilniuje plėtotojai siūlo įsigyti 1–4 kambarių butus, kurių plotai yra 25–80 kvadratinių metrų.
„Į šį ploto intervalą nepatenkančius butus yra daug sunkiau parduoti – jų ieško tik itin maža dalis pirkėjų. Išties parduodamo buto vidutinis plotas kas kelis metus rinkoje linkęs mažėti dėl mažėjančio būsto įperkamumo.
Atitinkamai, siekdami padidinti klientų galimybes būstą įpirkti, NT plėtotojai stengiasi pasiūlyti daugiau mažesnių ir lengviau finansiškai prieinamų būstų. Tai ypač aktualu tampa NT sparčiau brangstant, kas nutiko 2021–2022 metais“, – komentavo NT specialistas.
Anot E. Savostės, bendrovės statomų butų plotas svyruoja nuo 20 kvadratinių metrų ploto iki 111 kvadratinių metrų ploto.
„Žiūrint į paklausą, tiesą pasakius, tarp miestų ji smarkiai nesiskiria. Visuose trijuose didmiesčiuose pernai daugiausia nupirkta 2 kambarių butų: Vilniuje jie sudarė 44,36 proc., Kaune – 52,16 proc., Klaipėdoje – 54,24 proc. metinės paklausos. Vidutinis tokių nupirktų butų plotas atitinkamai siekė 44,54, 45,68 ir 45,48 kvadratinius metrus kiekviename iš miestų“, – komentavo specialistė.
Būsto kainos augo drastiškai
Anot J. Šavelskio, iki pasaulinės pandemijos buvo įprasta, kad NT per metus vidutiniškai pabrangdavo 6 proc.
„Tačiau dėl prasidėjusios pandemijos ir sutrikusių medžiagų tiekimo, atitinkamai išaugusių statybos kaštų bei dėl 2021 m. drastiškai išaugusios būsto paklausos, NT du metus iš eilės brango po 24 proc., dėl ko reikšmingai sumažėjo būsto įperkamumas.
Nors per 2023 metus naujo būsto kainų pokyčiai beveik nefiksuojami, o atlyginimai kasmet kilo, įpirkti būstą netapo lengviau, nes, siekiant suvaldyti didelę infliaciją, Europos centrinis bankas buvo priverstas didinti Euribor, kuris yra sudėtinė bankams mokamų bendrų palūkanų dalis“, – priežastis vardijo J. Šavelskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad būsto ploto mažėjimas yra ypač naudingas finansiškai jautriausiems pirmo būsto pirkėjams, nes, užuot nuomojęsi būstą ir taupydami didesnio, brangesnio būsto pradiniam įnašui, jiems atsiranda galimybė pasirinkti kiek mažesnį, įperkamesnį 1,5–2 kambarių 25–45 kv. m būstą.
„Tokio tipo būstų parduodame daugiausiai. Kalbant apie šeimas, ieškančias 3–4 kambarių butų, įprasta rinkoje rasti jau nebe 70–120 kv. m ploto butus, kas buvo populiaru iki 2008 metų, o 50–80 kv. m 3–4 kambarių butus.
Anot NT plėtotojų 1, 2, 3 kambarių butai su daline apdaila Vilniuje vidutiniškai kainuoja atitinkamai apie 90 tūkst., 130 tūkst. ir 190 tūkst. eurų. Tai yra vidutinė kaina mieste, kuri gali būti tiek mažesnė miegamuosiuose rajonuose, tiek dvigubai didesnė projektuose centre“, – skaičiavo NT specialistas.
J. Šavelskis, pridėjo, kad tik nusipirkti butą neužtenka.
„Būstus dar reikia įrengti – vidutiniškai pirkėjai naujo būsto įrengimui su užbaigtomis sienomis, lubomis, grindimis, santechnika, šviestuvais, korpusiniais baldais su technika bei minkštais baldais skiria papildomai 600–800 eurų už 1 kv. m.
Būsto įrengimui priklausomai nuo jo ploto gyventojai išleidžia papildomai 20–36 tūkst. eurų. Ši investicija į būsto įrengimą taipogi apsunkina naujo NT įsigijimą, nes reikia turėti ne tik nuosavų lėšų pradiniam įnašui, bet ir būsto įrengimui“, – komentavo specialistas.
Mažus butus renkasi investuotojai
Anot E. Savostės, dabar pirkėjai turi daug daugiau pasirinkimo ir ne vien tik plotas yra kainą lemiantis veiksnys. Žmonėms yra svarbi būsto vieta.
„Taip pat nemažą dalį mažiausių būstų perka investuotojai, kurie vėliau būstus nuomoja. Jie skaičiuoja dar kitaip, tačiau pasiūla į tai reaguoja, o augant nuomos segmentui būsto plotas taip pat gali mažėti.
Be to, anksčiau esame pastebėję, kad Vilniuje buvo etapas, kai matomai pajaunėjo pirmojo būsto pirkėjai, nes atsirado galimybių pakankamas ir pastovias pajamas, reikalingas įpirkti būstą, užsitikrinti ankstesniame amžiuje. Iki tol tokio amžiaus jaunuoliai būstą dažniau nuomodavosi, o pasikeitus galimybėms dažniau pirko, tačiau nedidelį, nes jų poreikiai – neaukšti, laiko namuose jie praleidžia mažai“, – komentavo E. Savostė.
Ji atkreipė dėmesį, kad mažesnius butus renkasi investuotojai, kurie juos nuomoja.
„Jie mažesnius butus renkasi dėl didesnės investicinės grąžos – nuomininkas moka ne už papildomą plotą, o už funkcionalumą: vienodo kambarių skaičiaus butai kainuos labai panašiai, nepriklausomai nuo jų ploto.
Dar vis didesnė dalis žmonių dažniau atkreipia dėmesį į būsto likvidumą ateityje: santykinai mažesnį ir sumiškai pigesnį to paties segmento ir panašios kokybės būstą ateityje bus parduoti lengviau“, – komentavo specialistė.
Žmonės kelsis į užmiestį, didės kamščiai
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi pastebėjo, kad būstai Lietuvoje mažėja.
„Gyventojai neturi finansinių galimybių įpirkti didesnių būstų. Žmones stabdo būstų kainos ir aukštos palūkanų normos. Tačiau būstų gyventojams vis tiek reikia. Taigi, jie perka tokius, kokius gali įpirkti, o jie dažnai būna mažesni. Dažnai gyventojų poreikiams reikėtų didesnio būsto, bet jie gyvena mažesniame.
Taip pat žmonėms tenka rinktis: ar mažesnis būstas patogioje vietoje, kur šalia – mokyklos, darželiai ir kita infrastruktūra, ar didesnis, bet esantis toliau“, – pastebėjo ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico nėra gerai, kad žmonės gyvena mažuose būstuose.
„Mūsų būstų plotas yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Jau sovietmečiu žmonės gyveno ir tebegyvena mažuose butuose, bendrabučiuose. Šiuo klausimu mažai pasistūmėjome į priekį.
Komunalinių paslaugų kainos nėra tokios didelės, jos tarsi leistų gyventi ir didesniame būste, bet būsto kaina atšaldo gyventojų norą pirkti didesnius būstus“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, dabartinė būsto mažėjimo tendencija skatins priemiesčių plėtimąsi.
„Centrinėje miesto dalyje bus maži ir brangūs butai, o toliau – didesni ir pigesni. Tačiau tai lems didėjančias spūstis, nes gyventojams bus toli mokyklos ir darželiai. Juk žmonėms reikia ne tik būsto, bet ir infrastruktūros“, – komentavo Ž. Mauricas.
