Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc. lietuvių, lėšas kaupdami einamojoje sąskaitoje bei grynaisiais pinigais, kasmet infliacijos aukurui dosniai aukoja sunkiai sukauptas santaupas.
Bankams nenoriai atlyginant už gyventojų norą kaupti indėlius, vienintelė išeitis – įdarbinti pinigus. Lietuvos banko duomenimis, vienadienių indėlių Lietuvoje gruodį buvo laikoma už daugiau nei 13 mlrd. litų, taigi net maža infliacija sugraužė beveik 130 mln. litų. Pinigus, kurie gali kurti darbo vietas ir leisti vasarą mėgautis prašmatnesnėmis atostogomis.
Tačiau investuoti reikia mokėti – ekonomikos prognozėms tvieskiant rožinėmis spalvomis, nesunku pinigus nukreipti į pakilimo bangos iškeltą sektorių, ilgainiui investuotoją paliekantį prie suskilusios geldos. „Ekonomika.lt“ aiškinosi kurio sektoriaus dirvone pinigai augtų tvariausiai.
Pramonės ir žemės užuovėja
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos pramonė pardavė produkcijos už beveik 72 mlrd. litų – sumą, daugiau nei dvigubai pranokstančią metinį šalies biudžetą. Net 66 proc. šios sumos sudaro lietuviškos kilmės prekės – 47,5 mlrd. litų. Įvertinus tokios sumos reikšmingumą Lietuvos kontekste nevertėtų stebėtis, kad savaitraščio kalbinti ekspertai pramonę įvardijo kaip vieną geriausių nišų investicijoms.
„Pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis ir toliau lieka pramonė, – sakė finansų maklerių įmonės „Orion Securities“ direktorius Alius Jakubėlis. – Šiame sektoriuje viskas atrodo stipriai – įmonių rezultatai gana neblogi, o išskirti galima nebent metalo apdirbimo sritį.“ Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į žemės ūkio sektoriaus potencialą. „Čia įmonių rezultatai taip pat geri, pastebime, kad tampa madinga investuoti į žemę – yra nemažai žmonių, kurie ieško žemės įsigijimo galimybių, domisi investicijomis į ekologinę gamybą“, – aiškino „Orion Securities“ vadovas.
Statistikos departamento duomenimis, aukščiausia pavara pernai riedėjo farmacijos pramonė – šio sektoriaus įmonių produkcijos kiekis pernai augo net 37 proc. Toliau augimo lenktynėse rikiavosi popieriaus gaminių gamyba (29 proc.) bei transporto priemonių ir įrangos gamyba (22 proc.). Nepraūžus permainų uraganui, galima tikėtis teigiamų Lietuvos pramonės rezultatų ir šiemet, todėl ieškantiesiems investavimo galimybių verta atkreipti į minėtų nišų įmones.
Dėmesys maistui ir transportui
2013-ųjų statistiniai duomenys teigiamus pokyčius leidžia matyti ir transporto sektoriuje. Visų rūšių transporto krovinių apyvarta išaugo 4,6 proc., o krovinių apyvarta kelių transporto srityje didėjo net 10,9 proc. Nors vis garsiau kalbama apie mažėjantį eksporto augimą, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį į didėjančią palyginamąją bazę.
„Eksporto rodikliai kasmet augo, todėl natūralu, kad kasmet dviženklio augimo laukti nevertėtų, juolab kad gal būtų netgi naudingiau, jei greičiau stiebtųsi vidaus vartojimas“, – aiškino M. Dubnikovas.
„Orion Securities“ vadovas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad transporto sektoriaus sėkmę rodo ir ištuštėjusios krovininių automobilių aikštelės. „Žinoma, vežėjai susiduria su problemomis dėl poreikio prisitaikyti prie kintančių ES ir Rusijos reikalavimų, tačiau bazė yra atnaujinama, o įmonių rezultatai tikrai nėra blogi“, – kalbėjo A. Jakubėlis. Jis paminėjo ir maisto produktų gamybos svarbą, tačiau užsiminė, kad kiek slogesnė yra mėsos augintojų padėtis – afrikinis kiaulių maras gali pakoreguoti situaciją. „Pienininkai irgi turėjo problemų, kai Rusija neįsiledo jų produkcijos, tačiau jas išsprendė, todėl pieno sektoriuje šiais metais galime laukti augimo“, – sakė vadovas.
Uždirbsime iš senatvės
Statistikos departamento duomenimis, 2013-ųjų pabaigoje šalyje gyveno 27 tūkst. mažiau gyventojų nei tų pačių metų pradžioje. Kitaip tariant, per 365 dienas, Lietuvoje neliko dviejų Elektrėnams prilygstančių miestelių.
Vis dėlto emigracija ir žemas gimstamumo lygis ilgainiui turėtų išpopuliarinti ne itin išplėtotą verslo rūšį – sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas.
Pasakodamas apie palankiausius sektorius verslo pradžiai, M. Dubnikovas teigė, kad teikti tokias paslaugas ilgesnėje perspektyvoje gali tapti gana logiška investicija. „Lietuvos visuomenė sensta, todėl natūralu, kad sveikatos priežiūros paslaugų paklausa nuolatos augs, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad Lietuvoje netrūksta verslo pradžiai tinkamų sektorių. – Augant ekonomikai didės paslaugų poreikis. Sunku išskirti ką nors konkretaus – čia jau nuo idėjos daug kas priklauso, bet didėjant pajamų kiekiui atsiranda didesnė paslaugų paklausa“, – perspektyvas aiškino M. Dubnikovas. Tarp palankių investicijoms verslo šakų jis paminėjo ir informacinių technologijų (IT) sektorių – vadinamuosius startuolius. „Sugeneravus idėjas galima plėtoti verslą be didelių investicijų, – pasakojo ekspertas. – Juolab kad Lietuvoje tam yra ne tik puiki infrastruktūra, bet ir didėjantis jaunų specialistų, suvokiančių verslo pasaulį, skaičius.“
Paklaustas apie galimybes galingą grįžimą į augimo taką demonstruojančiame nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje, M. Dubnikovas patarė situaciją vertinti atsargiai. „Baigiantieji projektus šiemet ar kitąmet turės ir paklausą. Pradedantiems dabar reikėtų stebėti situaciją“, – aiškino M. Dubnikovas.
Pašnekovas leidiniui „Ekonomika.lt pasakojo, kad didžioji dalis NT projektų paklausą turi tik sostinėje – gyventojų skaičiaus mažėjimas temdo gyvenamųjų pastatų statybos perspektyvas už Vilniaus ribų, o komercinių pastatų atsiperkamumas priklauso nuo sugebėjimo išnuomoti patalpas.
Grandai žaidžia saugiai
Savaitraščiui pabandžius išsiaiškinti, kaip lėšas skirsto didžiausi Lietuvos investuotojai, paaiškėjo, kad šie renkasi žaisti saugiai ir užtikrintai. Daugiau nei 20 metų investicinės patirties turinčios „Invalda privatus kapitalas“ finansinių projektų vadovas Andrius Anusauskas leidiniui teigė, kad dažniausia žiūrima į verslus, kurie generuoja stabilias pajamas.
„Vengiame verslo šakų, kurioms būdingi rinkodaros elementai, nes neturime tam kompetencijos, taip pat vengiame energetikos sektoriaus bei kitų sričių, kurias stipriai reguliuoja valstybė, – pasakojo ekspertas ir pridūrė, kad geriausia patrauklumo ieškoti ne sektoriuje, o konkrečioje įmonėje.
Užsiminus apie plačiai aptariamą startuolių verslą, A. Anusauskas kalbėjo konkrečiai. „Startuoliai yra ypač rizikingi – tikimybė, kad idėja išsirutulios iki pajamas generuojančio verslo, dažnai yra labai maža, tad nemanome, kad vertėtų tam skirti daug energijos“, – sakė vadovas.Pasak jo, norint investuoti į startuolius reikia tam skirti daug laiko ir resursų, bei susitaikyti su nesėkmės tikimybe.
Panašios nuomonės laikėsi ir investicinės bankininkystės įmonės „PrimeInvestment“ direktorius Darius Saikevičius. Pašnekovo teigimu, startuolių plėtrai reikia kliautis patyrusiais investuotojais, gebančiais valdyti riziką.
„Pagrindiniai faktoriai įmonių sandorių rinkoje ieškant saugesnių verslų nėra konkretus sektorius, tai labiau sektoriaus išmanymas ir gebėjimas įvertinti sektoriaus perspektyvas“, – pasakojo D. Saikevičius.
FAKTAI: Šalies verslas
• Lietuvos namų ūkiai praėjusių metų gruodį turėjo sukaupę 30 mlrd. litų vertės indėlių
• 80 proc. santaupų Lietuvos gyventojai laiko einamojoje sąskaitoje arba grynaisiais
• Didžiausias augimas pramonės sektoriuje fiksuotas farmacijos priemonių gamyboje
• Krovinių apyvarta kelių transporto srityje didėjo net 10,9 proc.
• 2013 metų III ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 6,3 proc.
