Rygoje – 2,5 karto brangiau
0,65 euro už 30 minučių, ir 0,90 euro už 60 minučių kelionę. Tokios yra šiandieninės Vilniaus viešojo transporto bilietų kainos.
Pažvelgus į kitas, panašaus ekonominio išsivystymo ES šalis, matyti, kad Vilnius toli gražu nepretenduoja į brangaus viešojo transporto miesto titulą.
Pavyzdžiui, Rygoje valandinis bilietas važiuoti troleibusu, autobusu arba tramvajumi, atsieina net 2,3 euro, arba 2,5 karto daugiau nei Vilniuje.
Taline ne miesto gyventojams, kuriems transportas yra nemokamas, valandinio bilieto kaina – 1,1 euro.
Vos 20 minučių galiojantis Varšuvos viešojo transporto bilietas kainuoja 0,8 euro. Norint Lenkijos sostinėje važiuoti ne „zuikiu“ 90 minučių, piniginę teks patuštinti jau 1,63 euro.
Čekijos sostinėje Prahoje valandos trukmės miesto transportas kainuos 1,25 euro, pusvalandžio – 0,93 euro. Bratislavoje, priklausomai nuo pasirenkamų miesto zonų skaičiaus, už valandinį bilietą tenka mokėti nuo 1,20 iki 1,5 euro.
Tiesa, įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė pabrėžia, kad bilietų sistema, kaip ir viešojo transporto eismo organizavimas, kiekvienoje šalyje skiriasi, todėl esą konkretūs palyginimai nėra itin tikslūs.
Žema kaina netraukė
Tačiau santykinai nebrangūs maršrutinio transporto bilietai ilgą laiką vilniečių į troleibusus ar autobusus negynė. M. Gusarovienė pripažįsta, kad 2013 m. sostinėje buvo fiksuojami mažėjantys keleivių srautų rodikliai. Vis dėlto, 2017 m. pabaigoje, pradėjus transporto parko atnaujinimą, keleivių ėmę daugėti.
„Lyginant 2017 m. rudens ir 2018 m. rudens keleivių srautų duomenis, bendras kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo maždaug 6 proc. Mieste daugėjant naujų viešojo transporto priemonių, augantys keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičiai fiksuojami ir toliau“, – pažymėjo M. Gusarovienė.
Skaičiuojama, kad praėjusiais metais sostinėje per darbo dieną įvyko 544 tūkst. kelionių, kuomet 2017 m. siekė tik 514 tūkst. eurų.
Vien tik 2017 m. naujiems autobusams įsigyti Vilniuje skirti 55 mln. eurų, troleibusams – 15,8 mln. eurų. Be to, iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys dar 135 naujomis transporto priemonėmis – 5 elektra varomais, 70 hibridinių, 50 triašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ir 10 mažos talpos autobusų. Planuojama autobusų įsigijimo sandorio vertė siekia net 38,5 mln. eurų.
Siūlo vairuotojus spausti
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Saugirdas Pukalskas pripažįsta, kad viešojo transporto atnaujinimas iš tiesų gali lemti jo populiarumo augimą. Tačiau tik to neužtenka.
„Svarbu, kad viešasis transportas važiuotų greičiau už automobilius. Tada jis bus patrauklus, žmonės norės važiuoti juos. Taip pat nereikėtų mieste gatvių platinti, turėtume jas palikti tokias, kokios jos yra, ir kad būtų mažiau vietos nuosaviems automobiliams. Naudojant tokį švelnų spaudimą, žmonės bus skatinami persėsti į viešą transportą“, – įsitikinęs S. Pukalskas.
O kaip profesorius vertina iš kai kurių politikų lūpų pasigirstančius pasiūlymus sostinėje įrengti tramvajų ir metro?
Anot S. Pukalsko, tai, kokia bus transporto forma, nėra visiškai svarbu.
„Visai nesvarbu, ratai bus guminiai, ar metaliniai. Tiesiog tam, kad Vilniuje turėtume greitą transportą, jį reikia atskirti nuo likusio eismo. Gali būti tie patys autobusai greitieji, bet ne su tokiomis juostomis, kokios yra dabar, kuriomis važinėja kas nori, bet su fiziškai aptvertomis juostomis. Į jas turėtų negalėti niekas įvažiuoti“, – aiškino S. Pukalskas.
Šiuo metu Vilniuje egzistuoja šeši greitieji autobusų maršrutai. Jie kai kuriose miesto dalyse, kaip ir kiti maršrutiniai autobusai ir troleibusai, gali važiuoti jiems specialiai skirta A juosta.
