Lietuviai grybauja miškuose, o skandinavai grybus renkasi prekybos centruose, į kuriuos patenka tūkstančiai tonų mūsų šalyje išaugintų pievagrybių.
Lietuvos daržovių, uogų augintojai skundžiasi nelygiaverte konkurencija su lenkais, o pievagrybių augintojai artimiausius konkurentus išstūmė ne tik iš šalies, bet ir iš kitų Baltijos šalių rinkų.
Konkurentai nekelia kojos
Vienos didžiausių Rytų Europoje pievagrybių augintojų bendrovės „Baltic Champignons“ savininkas Kęstutis Juščius teigė, kad jau dešimt metų, kai į šalies rinką kojos nekelia konkurentai iš Lenkijos. Šioje šalyje yra apie 3 000 grybų augintojų. „Išstūmėme juos ir iš Latvijos bei Estijos, o Skandinavijos šalyse konkuruojame“, – teigė prieš 18 metų naują šaką Lietuvoje plėtoti pradėjęs K.Juščius.
Pievagrybius auginti sumanęs tuomet antrakursis šiaulietis prisiminė, kad pradžia nebuvo lengva. Šaulių rajone, Gruzdžių apylinkėse, įsigytoje fermoje pradėjęs auginti pievagrybius pirmą pelną jis gavo tik po ketverių metų. Pirmuosius išaugintus pievagrybius ūkininkas pardavinėjo Šiaulių centrinėje turgavietėje, kur iki šiol yra išlikusi pirmoji jo prekybos vieta. Dabar daugiausia K.Juščiaus grybynuose išaugintų pievagrybių atsiduria ant užsieniečių stalo. Lietuviai yra kur kas kuklesni pievagrybių valgytojai.
Daugiausia nuperka švedai
„Kai 2000 m. Širvintų rajone iš konkurentų nusipirkome grybų fabriką, o po kelerių metų įrengėme dar vieną grybyną, prasidėjo stiprus spurtas. Tada jau galėjome užpildyti furgonus ir eksportuoti. Iki tol veždavome tik gana nedidelius pievagrybių kiekius į Latviją, Estiją“, – prisiminė K.Juščius. Dabar grybai auginami moderniuose fabrikuose Širvintuose, Joniškio rajono Stanelių kaime. Be to, bendrovė „Baltic Champignons“ turi pievagrybių auginimo fabriką Rusijoje, Maskvos srityje. Pirmame Gruzdžių grybyne įsikūręs centrinis bendrovės padalinys ir vienintelis Baltijos šalyse grybienos auginimo terpėje fabrikas. Bendrovėje dirba apie pusę tūkstančio žmonių. Praėjusiais metais ūkininko grybų ūkis pardavė 11 tūkst. tonų pievagrybių. Tik 15 proc. išaugintų pievagrybių liko šalies rinkoje, visa kita produkcija eksportuota.
Daugiausia lietuviškų pievagrybių suvartoja švedai – dvigubai daugiau nei lietuviai. „Baltic Champignons“ pievagrybius renkasi ir latviai, estai, danai, norvegai, lenkai. 24 proc. išaugintų pievagrybių pernai parduota Rusijoje. Ūkininkas planuoja daugiau Lietuvos fabrikuose išaugintų pievagrybių išvežti į Europos šalis, o Rusijos rinkai tiekti Maskvos srityje esančiame fabrike išaugintus grybus.
Diegia inovacijas
„Grybų auginimas – specifinis verslas. Jei kažką praleidi vienoje grandyje, gali sužlugti visa gamyba“, – pabrėžė K.Juščius. Pradėjus auginti pievagrybius iš vieno kvadratinio metro jų būdavo priskinama 8 kg, o dabar – kone keturis kartus daugiau – 30 kg. Tiesa, uždarbis tiek neišaugo, nes gamybos sąnaudos brangsta, o produkcija atpigo.
Tačiau optimizmu trykštantis ūkininkas nelinkęs verkšlenti. Nuo veiklos pradžios kryptingai tobulina grybienos auginimo terpėje, pievagrybių auginimo technologijas. Kompanija daug investuoja į mokslo tiriamąją grybininkystės veiklą. Inovacijų diegimas ir technologijų tobulinimas leido net kone trečdaliu sutrumpinti grybienos auginimo terpėje paruošimo ciklą, pagerinti maistines ir energines grybienos savybes bei sumažinti gamybos išlaidas. Taip padidėjo pievagrybių derlius.
Nuosekliai kaupta technologinė ir verslo patirtis panaudota 2008 m. Joniškio rajone, Staneliuose, pastatytame fabrike – viename didžiausių ir moderniausių Europoje. Kad vartotojus pasiektų tik šviežia ir natūrali produkcija, pievagrybių augintojai taiko aukštus žemės ūkio produkcijos gamybos standartus, kuriuos patvirtina GLOBAL G.A.P. sertifikatas. Sertifikavimą kasmet atnaujina Olandijos specialistai.
Pagrindinė žaliava – šiaudai
Didžiąją produkcijos dalį eksportuojančios kompanijos gamyboje naudojama žaliava beveik visa lietuviška. Viena svarbiausių – šiaudai. Per metus grybienos auginimo terpėje gamybai sunaudojama apie 40 tūkst. tonų šiaudų. Iš paukštininkystės ūkių perkama nemažai vištų mėšlo. Laikantis itin griežtų higienos, darbo drausmės ir saugos reikalavimų pagaminta grybiena vežama į pievagrybių auginimo fabrikus. Vienintelė grybienos auginimo terpėje gamintoja Baltijos šalyse nemažai jos eksportuoja į Lenkiją, Rusiją, parduoda kitiems Lietuvos pievagrybių augintojams.
Fabrikuose grybieną sukrovus į pievagrybių auginimo kameras, pirmieji grybai pradeda dygti po dviejų savaičių. Praretinus juos derlius skinamas kas dieną. Darbuotojų patogumui kompanija sukūrė ir užpatentavo specialius skynimo vėžimėlius, kuriais naudojantis darbo našumas padidėjo maždaug 40 proc.
Nuskinti pievagrybiai iš karto dedami į tam tikro dydžio plastikines ir medines pakuotes, kurios pasiekia galutinį pirkėją. Tai padeda išlaikyti grybų šviežumą. Pievagrybių augintojai pastebi, kad daugelis lietuvių dar neatrado ir neįvertino šių grybų. Tačiau paragavęs pievagrybių dažnas jais papildo valgiaraštį. Kompanijos darbuotojai siūlo nemažai patiekalų iš šių grybų receptų. Jie tikina, kad pievagrybiai tam tikrų maistinių medžiagų kiekiu ne tik nenusileidžia kai kuriems vaisiams ir daržovėms, bet ir lenkia kai kuriuos. „Pievagrybius galima valgyti termiškai neapdorotus – šviežius. Jais, kitaip nei miško grybais, neįmanoma apsinuodyti“, – pastebėjo K.Juščius.
Vida TAVORIENĖ
