Lietuvoje atostogų tema apipinta paradoksais. Naujienų tarnybos CNN duomenimis, esame ilgiausiai pasaulyje atostogaujanti tauta, per metus vidutiniškai turinti 41 laisvą dieną. Šiuo rodikliu kone dvigubai lenkiame JAV piliečius ir beveik keturgubai - kinus. Vis dėlto, „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atlikto tyrimo duomenimis, penktadalis šalies gyventojų šią vasarą neatostogaus ir poilsiui skirs tik savaitgalius bei šventines dienas.
Dėl praleistų progų atsipūsti teisinamasi prasta finansine situacija, tačiau ne mažiau svarbūs ir „žalingi" pasiruošimo atostogoms įpročiai. Pakeitus juos, galimybių pilnavertėms atostogoms padaugėtų.
Skolintis įprasčiau nei kaupti?
Atostogų kiekvienas laukia kasmet, tačiau dažnas tautietis jas, kaip ir Kalėdas, naujus mokslo metus ar kitas didesnių nei įprastai išlaidų pareikalaujančias progas, pasitinka nepasiruošęs. Asmeninių finansų instituto šių metų kovo mėnesį atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad net 55 proc. gyventojų niekada atostogoms nesiruošia iš anksto ir tik 2 proc. atostogoms ruošiasi atsakingai, t.y. pradeda jas planuoti vos vienoms pasibaigus.
Gana įprasta nesiruošimą atostogoms teisinti siekiu sutaupyti perkant paskutinės minutės kelionių pasiūlymus. Bet savęs apgaudinėti nereikėtų - juk ir išparduodamos kelionės kainuoja ne šimtą litų. Kiti skundžiasi, kad nėra iš ko taupyti. Tačiau vasarai įpusėjus, pastebimas vartojamųjų paskolų augimas ne tik rodo, kad vis dar neišmokome planuoti, bet ir kelia natūralų klausimą - kodėl paskolos įmokas mokėti lengviau nei tą pačią sumą kas mėnesį atidėti kaupimui.
Atostogauti ar neatostogauti - štai kur klausimas!
Kai atostogoms nesiruošiama iš anksto, nieko keisto, jog sprendimas dėl poilsio priimamas pagal tuo metu esantį piniginės turinį. Deja, ne visada jis džiugina.
Tyrimo duomenimis, net penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina. Žinoma, tokias tendencijas lemia ne vien finansai. Visų pirma, ne visi atostogauja vasarą, kadangi to neleidžia darbo specifika - šiltasis metų laikas yra pats darbų įkarštis statybos, kelių inžinerijos, žemės ūkio sričių atstovams. Slidinėjimo entuziastai atostogoms mieliau renkasi žiemą, o egzotinių kelionių mėgėjams vasara yra ne sezono metas dėl pasirinktos atostogų šalies. Tačiau, be abejonės, kai kurie gyventojai šią vasarą neatostogaus ir dėl sudėtingos finansinės situacijos, kuri 37 proc. lietuvių yra pagrindinis kriterijus, lemiantis sprendimą kur, kaip ir kada atostogauti. Europos statistikos biuro duomenimis ir praėjusiais metais pagrindinis faktorius lėmęs tai, jog keliauti sau neleido net 40 proc. lietuvių, buvo finansinė situacija. Finansinės priežastys lemia sprendimą neatostogauti ir daugelyje ES valstybių, tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos gyventojai labiau atsižvelgia į savo asmeninius norus. Įvardinkite pagrindines priežastis dėl kurių neatostogavote praėjusiais metais.
Išlaidos atostogoms lygios pajamoms
Tie, kurie visgi nusprendė, kad šią vasarą nusipelnė pertraukos, per atostogas pinigais nesišvaistys. Tiesa, didelė dalis gyventojų (36 proc.) nežino, kiek išleis vasaros atostogoms, nes paprasčiausiai jų dar nesuplanavo.
Dažniausiai besiruošiantys atsipūsti ketina atostogoms skirti 501 - 1000 Lt sumą vienam namų ūkio nariui. Stambesnes sumas atostogoms - daugiau 3000 litų - vienam namų ūkio nariui planuoja išleisti tik 1.3 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai - didžiųjų miestų gyventojai. Tuo tarpu, Vakarų Europos šalyse vidutinės atostogų išlaidos vienam gyventojui praėjusių metų vasarą siekė daugiau nei 7300 litų. Dažniausiai vieno namų ūkio nario atostogoms skiriama suma sutampa su jam tenkančiomis pajamomis per mėnesį. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad atostogoms skiriame tai, ką randame atvėrę piniginę ar banko sąskaitą. O dažniausiai ten randami atostoginiai, kurie kartais klaidingai suvokiami kaip priemoka prie darbo užmokesčio. Tačiau išties tai yra tas pats atlyginimas, mokamas už dienas, per kurias galima neiti į darbą. Jei, pavyzdžiui, atostogausite dvi savaites liepos pradžioje, rugpjūtį gausite perpus mažesnį darbo užmokestį - tik už dvi liepą dirbtas savaites. Todėl, vos gavus atostoginius, vertėtų iškart atidėti reikalingą sumą nuolatinėms po atostogų pasitiksiančioms išlaidoms - įmokoms už būstą, komunaliniams mokesčiams, maistui ar degalams.
Planuoti prieš, po ir per atostogas
Pasiryžę atostogauti, gyventojai paplūdimiuose ar kelionėse ilgai neužtruks. Eurobarometro duomenimis, 35 proc. lietuvių apsiribos vos trimis nakvynėmis ne namuose, dar 30 proc. atostogoms skirs iki dviejų savaičių. Daugiau nei tris savaites atostogoms ketina skirti dešimtadalis šalies gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis yra dvigubai didesnis.
Praėjusiais metais populiariausiomis kelionių kryptimis buvusios Ispanija, Didžioji Britanija (ko gero, dėl noro aplankyti emigravusius gimines) ir Latvija šiais metais nebėra tokios patrauklios. Didžioji dalis poilsiautojų (45 proc.) atostogų malonumų ieškos gimtinėje ir, panašu, kad jų tikrai ras. Nors turizmo infrastruktūra Lietuvoje nėra taip išvystyta ir tokia egzotiška kaip Egipte ar Turkijoje, bet gali pasiūlyti daug įdomių ir dar neatrastų pažintinių ir poilsio galimybių. Tačiau, nepaisant to, ar atostogos prabėgs Lietuvoje, ar kaimyninėje Latvijoje, kaitinsitės Ispanijos paplūdimiuose ar žygiuosite su kuprine po Azijos džiungles, papildomų išlaidų neišvengsite. „Amortizuoti" šias išlaidas įmanoma tik poilsiui ruošiantis iš anksto, taip pat atsakingai valdant finansus atostogų metu. Be to, pravartu nepamiršti, kad kupiniems įspūdžių teks grįžti į kasdienybę ir iš naujo dėlioti savo išlaidų eilutes.
