Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas.
Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.
Dominuoja ekologiniai
Užsienio ūkininkai, įkėlę koją į Lietuvą, daugiausia steigia ekologinius ūkius. Ypač jų sparčiai daugėja Vidurio Lietuvoje. „Mūsų rajone jau ne mažiau kaip pusė žemės ūkio paskirties žemės yra dirbama užsieniečių. Daug jų įsikūrę ir Ariogalos apylinkėse, – sakė Ariogalos (Raseinių r.) seniūnijos Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Marijošienė. – Juos vilioja mūsų derlingos žemės. Daugiausia plotų ne nupirkta, o išnuomota.“
Pasak specialistės, dauguma užsieniečių verčiasi ekologine žemdirbyste. „Juos vilioja geresnės išmokos, be to, ekologinė produkcija populiarėja visame pasaulyje“, – kalbėjo L.Marijošienė.
Raseinių rajono ūkininkas Eugenijus Jasiulis pastebi, kad užsieniečių valdomi plotai nuolat plečiasi.
„Bijau, kad jie greitai priartės ir prie mano valdų, – būgštauja ūkininkas. – Turiu 100 ha nuosavos žemės, dar tiek pat turiu nuomotis, nes pieno ūkyje reikia plotų ir ganykloms, ir javams, todėl konkurencija su turtingesniais užsieniečiais dėl žemės nuomos man būtų labai sunki.“
Šiame regione ūkininkai už ha moka 200–250 Lt nuomą per metus, o greitai savo valdas plečiantys užsieniečiai negaili 300–350 Lt, todėl lengvai nukonkuruoja vietinius žemdirbius. Žemės nuoma labai aktuali mūsų žemdirbiams – iš deklaruotų 2,7 mln. ha pasėlių pusė yra nuomojama.
Raseinių rajono gyventojai pasakojo, kad užsieniečiai gana intensyviai dirba savo plotus – net per lietų kulia javus, nes turi džiovyklas. Jų ūkiuose visa technika yra nauja.
Jaučia spaudimą
Užsienio ūkininkų spaudimą savo kailiu pajuto ir Viktoras Ročka. Jis valdo 400 ha plotą, kurį skiria ganykloms ir pašarui auginamiems javams. „Jau dabar šalia manęs daug žemių supirko įmonę įkūręs ir ekologinį ūkį įsteigęs vokietis, – pasakojo jis. – Matydamas, kad tolesnei plėtrai neliks laisvų plotų, buvau priverstas imti banko paskolą ir skubėti įsigyti prie mano valdų dar likusią parduodamą žemę. Laikas paskolai nebuvo tinkamas, tačiau neturėjau kitos išeities.“
V.Ročka taip pat baiminasi, kad jeigu bus atrištos rankos užsieniečiams, kils ir nuomos kainos, o jis nuosavos žemės daug neturi.
Kauno rajone daugiau kaip 1 000 ha valdantis ūkininkas Kęstutis Bružikas irgi įsitikinęs, kad žemės pardavimas užsieniečiams pražūtingas vietos žemdirbiams. „Dėl teritorijų pasaulyje vyksta karai, liejasi kraujas, o mes norime jas atiduoti gražiuoju, – stebisi jis. – Iškentėjome sovietmetį, trėmimus, karus, bet žemė vis tiek liko mums. Kai svetimieji pasitraukė, galėjome iš naujo kurti savo gerovę. O užsienio kapitalas, kartą gavęs gardų kąsnį, jo taip lengvai neatiduos. Vargu ar sugebėsime atpirkti tai, ką pigiai parduosime.“
Lietuvoje jau yra keli tūkstančiai ūkininkaujančių užsieniečių, daugiausia vokiečių. Po trejų veiklos ir gyvenimo metų čia jie gali pirkti žemę. Jos leidžiama įsigyti ir užsienio įmonėms, įsteigusioms Lietuvoje atstovybes ar filialus. Manoma, kad užsieniečiai jau valdo apie 20 proc. žemės ūkio paskirties žemės.
Reikia saugiklių
Stodama į ES Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį drausti užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus. Šių metų pavasarį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į EK ir išsiderėjo pratęsti šiuos apribojimus iki 2014 m. balandžio 30 d.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas įsitikinęs, kad vien pereinamojo laikotarpio pratęsimo nepakanka, nes vargu ar ūkininkai per tiek laiko sustiprės iki vakariečių lygio. „Būtina ir toliau Vyriausybę spausti dėl papildomų sąlygų užsieniečiams reikalavimo, kai jiems bus leista pirkti mūsų žemes. Taip yra daugelyje Europos šalių, – tvirtino jis. – Pavyzdžiui, reikėtų suteikti balso teisę vietos bendruomenėms, numatyti daugiau įvairių sąlygų, kurių turėtų laikytis investuotojas.“
B.Markauskas apgailestavo, kad daug žemių jau supirkta spekuliaciniais tikslais, taip pat jose šeimininkauja užsieniečiai per įvairius tarpininkus. „Dar prieš 5 metus įspėjome valdžią, kad žemė telkiama finansinėse grupuotėse, tas procesas tebevyksta ir vyks tuos trejus metus, – mano B.Markauskas. – Būtina per Žemės fondą kontroliuoti valstybinės žemės įsigijimą.“
Diskusijos vis atnaujinamos
Žemės ūkio paskirties žemės hektaras, priklausomai nuo vietovės ir našumo, šalyje kainuoja 3–6 tūkst. Lt, o Vakaruose – nuo 30 iki 50 tūkst. Lt. Taip pat nuo užsieniečių atsiliekame ūkio dydžiais, tad savo plėtros galimybių dar neišnaudojome: vidutinis ūkio dydis Lietuvoje yra 14,2 ha, o ES vidurkis siekia 18 ha. „Todėl reikia apsisaugoti. Tikiuosi, kad per pratęstą pereinamąjį laikotarpį mūsų ūkininkai sustiprės ir jų ūkiai padidės, – kalbėjo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. – Per kainų augimo bumą mūsų ūkininkai neįstengė įpirkti žemės, o per krizę ir kainos lėtai krito, ir žmonės pinigų dar neturi.“
O teisingumo ministras Remigijus Šimašius šią vasarą vėl įliejo alyvos į jau begęstančią diskusiją.
Pasak jo, EK pratęsus apribojimus mūsų valdžia neatliko būtinų konstitucinio įstatymo pakeitimų.
K.Starkevičius įsitikinęs, kad jokių pakeitimų Konstitucijoje daryti nereikia. „Teisininkų nuomonės yra išsiskyrusios: norintieji, kad būtų keičiama Konstitucija, palaiko tuos, kurie nori išparduoti Lietuvą, tačiau yra kita grupė teisininkų, kuri mano, kad to nereikia daryti“, – rėžė žemės ūkio ministras. Paskui Seimas priėmė rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtino, kad pratęstas apribojimų laikotarpis yra teisėtas ir galiojantis.
