Kalbomis, kad laimė nenuperkama, retai ką įtikinsi. Taip dažniausiai kalba arba gyvenimo asketai, susirūpinę sielos išganymais, arba tie, kuriems netenka dėti centą prie cento tam, kad galėtų apmokėti sąskaitas ir nusipirktų ne patį pigiausią maisto produktą. Apie skurdžią buitį kalba, o dar dažniau linkę iš gėdos ir nutylėti, nemažai lietuvių. Kaip gi atrodo dažno lietuvio kišenė Europos Sąjungos (ES) statistikos popieriuose?
Skurdžiausi bulgarai, turtingiausi – liuksemburgiečiai
Europos statistikos tarnyba „Eurostat“ šių metų sausį paskelbė naujausius ES narių minimalios mėnesinės algos (MMA) rodiklius, leidžiančius pažvelgti kaip bendrame Europos kontekste mes atrodome.
Lietuvoje MMA siekia 800 litų, t.y. 232 eurus. Šis rodiklis trečias nuo galo tarp 20 valstybių. Mažesnė minimali alga fiksuojama tik Rumunijoje (162 eurai) ir Bulgarijoje (138 eurai).
Tarp Baltijos šalių pirmauja Estija, kurioje MMA siekia 290 eurus. Latvijoje atitinkamai šis rodiklis - 286 eurai.
Didžiausia minimali alga yra Liuksemburge (1801 eurai) ir Airijoje (1462 eurai). ES vidurkis siekia 748 eurus, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – 971 eurus. Tiesa, reikėtų turėti mintyje, kad septyniose ES šalyse, tokiose kaip Danija, Vokietija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija minimali alga nėra skaičiuojama.
ES vidurkis – 748 eurai. Lietuvos – kone triskart mažesnis (232). Jeigu mūsiškėse kišenėse žvangėtų ne lietuviška minimali alga, o liuksemburgietiška, mes iš tiesų gyventume kaip ponai. Tačiau realybėje šie skaičiai veikia kitaip. Dėl šios priežasties statistai skaičiuoja ir lygina ne tik MMA rodiklius, bet ir procentais įvertina šalių perkamąją galią.
Įperkame daugiau nei manome?
Dažnai žiniasklaidoje girdime vieną itin pabrėžiamą faktą – tarp ES šalių Lietuva gyvena kone skurdžiausiai. Ar tai tiesa?
Tam, kad šalių minimalios algos būtų adekvačiai palyginamos tarpusavyje statistai taiko taip vadinamąjį perkamosios galios pariteto (PPS) indeksą, kuris apima namų ūkio vartojimo išlaidų ir kainų lygio skirtumų santykį tarp šalių. Pagal šį rodiklį, kaip aiškina „Eurostat“ tarnybos ekspertai, šalys, turinčios mažiausias minimalias algas pasižymi ir mažesniu kainų lygiu, dėl to jų MMA išreikštas PPS rodikliu padidėja. Atitinkamai tos šalys, kurioje minimalus darbo užmokestis didesnis, turi ir didesnį kainų indeksą. To pasėkmė – mažesnis šalies MMA rodiklis, išreikštas PPS indeksu.
Žvelgiame į šalių statistikas iš naujo. Lietuvos MMA, išreikšas PPS rodikliu, sudaro 356. Jis didesnis nei išraišką eurais (232), tačiau vis tiek liekame treti nuo galo. Lenkijoje, pavyzdžiui, šis rodiklis skiriasi kone dvigubai (336 eurais ir 607 PPS išraiška). ES vidurkis – 771. Lietuva turi lygiai pusę tiek.
Lietuvą, lyginant su kaimyninėmis sesėmis, matome štai ką: Latvijoje minimali alga siekia 286 eurus ir sudaro 391 PPS. Estijos MMA – 290, PPS – 388.
ES šalių, turinčių didesnius MMA nei tūkstantis eurų, perkamoji galia, išreikšta PPS, sumenksta, tačiau ne tiek, kad bent kiek priartėtų prie Rytų Europos šalių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje MMA eurais siekia 1398, PPS – 1262. Liuksemburge šis rodiklis atitinkamai yra 1801 euras ir 1495 PPS.
Produktų krepšelis
Statistai mėgsta palyginti ir būtiniausių maisto produktų krepšelio skirtumus tarp šalių. Lietuvoje surinkti „produktukainos.lt“ duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) tarp Baltijos šalių mažiausiai vis dar moka lietuviai. Toks produktų krepšelis mūsų šalyje vidutiniškai kainuoja 74,67 lito, Latvijoje – 83,96 lito, Estijoje – 103,12 lito.
Vokietijos sostinėje Berlyne už šiuos produktus tektų pakloti 93,77 lito. Lenkijos sostinė Varšuva šioje statistikoje išlieka lydere. Ten devynių maisto produktų krepšelis kainuoja pigiausiai – 52,29 lito., t.y. kone dvigubai pigiau nei Taline (103,12 lito) ir 22 litais pigiau nei Vilniuje (74,67 lito). Kaip ir logiška priežastis, kodėl lietuvaičiai būriais traukia apsipirkti į Lenkiją.
Kuro kainų labirintai
Europos Komisija visai neseniai paskelbė ir kuro kainų lyginamąją statistiką. Skaičiai verčiantys susimąstyti. Pigiausio benzino ES įsipilti galima Bulgarijoje (1,2 euro už litrą), Kipre (1,24 euro už litrą) ir Rumunijoje (1,26 euro už litrą), brangiausio – Italijoje (1,7 euro). Lietuvoje benzino kaina (1,347 euro už litrą) yra viena mažiausių ES, tačiau dar mažesne jo kaina gali pasigirti Liuksemburgas (1,34), kuris MMA rodikliu Lietuvą lenkia nei daug nei mažai – beveik 8 kartus.
Tokie skaičiai aiškinami Lietuvoje taikomo akcizo dydžiu. Lietuva šiuo metu taiko 1,50 lito akcizo mokestį litrui benzino, nors pagal ES direktyvą galėtų turi taikyti 359 eurų akcizą tūkstančiui litrų arba 1,24 lito vienam litrui benzino.
„Jei Lietuva benzinui taikytų minimalų akcizą, nustatytą ES, tuomet benzinas galėtų kainuoti apie 30 centų už litrą pigiau, t.y. ne 4,80 lito, o apie 4,50 lito. Išreiškus viską per minimalią algą, benzino būtų galima įsipilti ne 140 litrų, o 149 litrus. 9 litrais daugiau. Sutinku, kad nes stebuklas, bet vis į baką“, - šią situaciją komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
