Ekonomistai čia įžvelgia ir gerąją, ir blogąją puses. Prie bendrijos vidurkio artėjantys tautiečiai uždirba daugiau, tačiau ir kuo toliau, tuo mažiau taupo. Kartu su Kipro gyventojais esame prasčiausiai taupantys visoje ES.
Europos statistikai skelbia – tautiečiai šiemet galėjo įpirkti ir suvartoti 88 procentus to, ką sau galėjo leisti vidutinis bendrijos gyventojas. Tai reiškia, jog mūsų šalies piliečiai vis labiau išlaidauja ir artėja prie Sąjungos vidurkio. Ir pagal išlaidas jau esą aplenkėme kaimynus latvius, estus ar lenkus ir nuo tris kartus didesnes vidutines algas gaunančių ispanų atsiliekame vos keliais procentais.
Visgi šis skaičiavimas tikrojo vaizdo neatspindi – mat vidutinis europietis per metus maistui, kitoms paslaugoms bei pramogoms išleidžia apie 20 tūkstančių eurų, kuomet Lietuvos gyventojas vos 10 tūkstančių. Ir tokie skirtumai tarp realių bei teorinių išlaidų atsiranda dėl „Eurostato“ duomenų rinkimo būdo.
Lietuvių išlaidos formuojamos vadovaujantis perkamosios galios paritetu – esą maisto produktai ir paslaugos mūsų šalyje yra pigesni nei Europos vidurkis, tada tam, kad nusipirktume tas pačias gėrybes, mums užtenka mažiau pinigų.
Nors, pasak ekonomistų, tai nėra visiška tiesa. Kuomet dalis produktų ar paslaugų išties kainuoja mažiau, drabužiai, avalynė ar tam tikros prekės pas mus kur kas brangesnės. Beje, „Eurostato“ tyrime neatsižvelgiama į produktų ir paslaugų kokybę. Visgi, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritaria, kad kasmet mūsų piniginės tuštėja labiau ir neretai išlaidos viršija pajamas. O tai lemia kelios priežastys.
„Aišku, tai būtų galima aiškinti ir tuo, kad pas mus nemažas šešėlis bei ateina emigrantų pinigai. Tai taip pat padeda mums turėti daugiau finansinių galimybių ir vartoti daugiau nei pagal pajamas“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tad kam gi tautiečiai išleidžia didžiausią dalį savo pajamų?
„Maistas tikrai daug išlaidų atsieina. Bandome derinti finansus, visas išlaidas, tai tiesiog bandome prisitaikyti“.
„Butas, komunalinės paslaugos, elektra ir maista“, – tokius ir panašius atsakymus vardija gatvėje sutikti gyventojai.
Išties, pirkti maistą tautiečiai mėgsta. Ir pagal jam išleidžiamus pinigus Europoje užima pirmaujančias pozicijas. Skaičiuojama, kad maisto produktams tenka net 22 procentai visų namų ūkio išlaidų. Didesnę dalį pajamų maistui skiria tik rumunai – 28 procentus.
Tuo metu ES vidurkis yra tik 12. Ekonomistai mano, jog tai lemia tradicijos, jog tūlo lietuvio namuose maisto negali trūkti ir dar svečiui turi likti, taip pat ir impulsyvus apsiprekinimas, kai į parduotuvę lekiama neturint konkretaus prekių sąrašo.
„Tas dėmesio rodymas per maistą vyrauja ir vyrauja neapskaičiuotas maisto pirkimas ir šventėms, ir net kasdienai. Atitinkamai nesuvartojus to maisto kyla ir išmetamo maisto problema“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Tyrimai rodo, jog pastaraisiais metais augant algoms, vis didesnę dalį pajamų tautiečiai skiria ir pramogoms.
„Būtiniausios išlaidos vienu metu net mažėjo. Dėl mažėjančių šildymo ar degalų kainų, tačiau vartojimas auga vienareikšmiškai. Tai žmonės gali daugiau leisti ir malonumams, nebūtinai būtinoms išlaidoms. Ką reikėtų pasakyti, kad augant vartojimui reikėtų atsiminti, kad reikia galvoti ir apie ateitį“, – sako ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
O galvoti apie ateitį tautiečiai, pasirodo, arba nelinkę, arba to padaryti tiesiog nepavyksta. Lietuvos gyventojai kartu su kipriečiais laikomi prasčiausiai taupančiais visoje bendrijoje. Ir nors didžioji dalis savo išlaidas planuoja, mėnesiui pasibaigus iš algos lieka arba labai menka dalis arba apskritas nulis.
„Nemaža dalis mūsų apklaustų žmonių sako, kad planuoja pajamas ir išlaidas. Tai daro apie 80 procentų gyventojų. Bet to, matyt, negana. Likusi dalis neplanuoja. Ir tai elementarūs dalykai, kaip ėjimas į parduotuvę apsipirkti be sąrašo. Tai mažina galimybes taupyti“, – tikina ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.
Bankininkai ir ekonomistai siūlo labai tiksliai susirašyti kiekvieno mėnesio pajamas ir išlaidas ir jas nuolat sekti – atsisakyti perteklinių pirkinių, pakeisti tam tikras paslaugas pigesnėmis. Patariama sukaupti tiek papildomų lėšų, kad jų pakaktų 6 mėnesiams prasimaitinti ir sumokėti už komunalines paslaugas.
