Pavyzdžiui, smerkdami Kremliaus agresiją prieš ukrainiečius, daug kas nustojo pirkti prekes ir paslaugas iš kompanijų, tęsiančių veiklą Vladimiro Putino diktatūroje.
Perrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje.
Vis dėlto panašu, kad, nepaisant visų deklaruojamų vertybių, lietuviams ir kitiems europiečiams svarbiau yra ne JAV vykdoma politika, o pinigai, kuriuos galima uždirbti Amerikoje.
Tarkime, bene 75 proc. iš 9 mlrd. eurų būsimų Lietuvos pensininkų turto pensijų fonduose yra investuota į JAV vertybinius popierius.
Trilijonus eurų į JAV yra investavę kitų Europos šalių gyventojai, pensijų fondai, kitos institucijos. Be kita ko, ir į tokias kompanijas, kaip „Tesla“, „Facebook“, „Google“, net jeigu dėl įvairių pažeidimų jas yra baudusi Europos Komisija, o jų vadovų pasisakymai supykdė ne vieną ES šalies vadovą.
Vis dėlto naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai abejoja, ar europiečiai atsisakys pelno JAV ir daugiau investuos pačioje Europoje.
Neinvestuoti į JAV neįmanoma?
Pasak „Swedbank“ investicijų stratego Vytenio Šimkaus, šiai metais stebima tendencija, kad investuotojai vėl atranda Europą.
„Praėję keli metai buvo itin palankūs JAV akcijų rinkai. Vien 2024 m. pagrindiniai indeksai augo daugiau nei 20 proc., į JAV plaukė tikrai dideli investiciniai pinigų srautai, kurie stipriai užkėlė akcijų kainas ir jos pasidarė gana brangios, palyginti su likusiu pasauliu“, – komentavo banko atstovas.
Jo teigimu, Europos akcijos, nors ir nedemonstravo tokių gerų rezultatų, vis tik pasižymėjo gana geru pelningumu.
„Šiemet matome tendenciją, kad investuotojai stengiasi diversifikuoti savo portfelius ir daugiau lėšų nukreipia į Europą – Europos indeksas „Stoxx 600“ jau nuo metų pradžios pabrango 9 proc. ir daugiau nei dvigubai lenkia akcijų grąžą JAV“, – skaičiavo V. Šimkus.
Jo vertinimu, net jeigu europiečiai ir susigrąžins dalį pinigų iš Amerikos, vis tiek joje ir toliau liks investuoti.
„Labiau panašu, kad finansiniai fundamentai skatina investuotojams rinktis Europos akcijas šiais metais, tačiau JAV administracijos neprognozuojamumas gali būti viena iš priežasčių, kuri paskatina turto valdytojus plačiau diversifikuoti investicijas.
Fundamentaliai europiečiams neinvestuoti į JAV yra praktiškai neįmanoma dėl vyraujančių prekybos saitų. Europa turi didelį ir nuolatinį teigiamą prekybos balansą su JAV, tad Europa turi perteklių dolerių, kurie vienaip ar kitaip būna investuojami JAV rinkoje“, – komentavo pašnekovas.
Veikia daugybė skirtingų motyvų
Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad Europos, kaip ir kitų šalių, rinkų dalyvių investiciniai tikslai finansų rinkose yra labai skirtingi – nuo itin rizikingų spekuliacijų iki ilgalaikių, pasyvių ir stipriai diversifikuotų investicijų.
„Skiriasi rizikos tolerancija, lūkesčiai grąžai. Taigi, jų elgseną ir sprendimus veikia daugybė skirtingų motyvų, kurie neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą (ar europiečiams nebūtų geriau dalį tų lėšų sugrąžinti į Europą, red. past.)“, – aiškino ekonomistė.
Anot jos, JAV kapitalo rinka – didžiausia ir likvidžiausia pasaulyje, patraukli savo mastu, gyliu ir įvairove.
„Pati JAV, išsivysčiusi ir pažangi ekonomika, pastaruoju metu gebėjusi augti sparčiau nei daugelis brandžių ES narių bei demonstruojanti įspūdingas įmonių ar net ištisų sektorių augimo, inovacijų ir pelningumų sėkmės istorijas.
Taigi, nenuostabu, kad šios kapitalo rinkos atveriamos grąžos ir rizikos balansavimo galimybės susilaukia išskirtinio investuotojų dėmesio, o sėkmės istorijos kausto norinčiųjų jose sudalyvauti savo lėšomis interesus“, – svarstė pašnekovė.
Tiesa, anot jos, D. Trumpo ir jo komandos radikalūs sprendimai vietos ir tarptautinėje politinėje arenoje reikšmingai didina rizikas ir neapibrėžtumą.
Taip pat ardo demokratinėms šalims būdingus galios atsvarų principus šalyje, kvestionuoja tarptautinius aljansus ir laužo nusistovėjusias geoekonominių santykių tendencijas.
„Ir, jei iki rinkimų finansų rinkos D. Trumpo grįžimą traktavo kaip ekonomiškai palankią rinkimų baigtį, tai pastarosiomis savaitėms finansų rinkų dalyvių entuziazmas išblėso.
Pačiai Europai būtų labai paranku, jei pavyktų papildomai pritraukti kapitalo ir šių metų pradžia tuo kol kas buvo sėkminga“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Ji pripažino, kad ilgą laiką dėmesio nesulaukusios Europos akcijos šiemet energingiau atsigavo.
„Vis dėlto, tikėtina, kad tai labiau diktavo pačios finansų rinkos konjunktūra, nusiėmus įspūdingus pelnus atsiradęs poreikis diversifikuotis“, – prognozavo pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
