2013 metų pirmojo pusmečio duomenimis, Lietuvoje ir Estijoje paskolų būstui buvo suteikta atitinkamai už 411 ir 442 mln. litų. Latvijoje paskolų suteikta dvigubai mažiau.
„Latvijoje būsto paskolų rinka atsigauna žymiai lėčiau, tai iš dalies lemia žemesnės būsto kainos, kurios beveik perpus mažesnės nei Lietuvoje ar Estijoje“, – sakė „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Pasak jos, Estijoje būsto paskolų rinkoje matomas sezoniškumas, t. y. metų pradžioje paskolų suteikiama kur kas mažiau, vėliau paskolų paklausa išauga. Lietuvoje sezoniškumo tendencijų kol kas nematyti, tačiau jų galima tikėtis ateityje.
Latviai perka didžiausius namus
Paskolas būstui dažniausiai ima 30–35 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys, šeimas sukūrę, didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys – šis rodiklis visose Baltijos šalyse panašus.
Paėmus paskolą, dažniausiai perkamas butas. Lietuvoje ir Estijoje juos įsigyja apie 67 proc. žmonių, Latvijoje 78 proc. Lietuvoje 16 proc. paskolų ėmėjų perka nuosavus namus, Estijoje apie 25 proc., Latvijoje apie 10 proc. Tik labai nedidelė dalis žmonių už paskolą perką žemės sklypus. Pastebima, kad labiausiai lietuviai nori nuosavų namų, jau pastatytų namų, tačiau įsigyti juos ne visada leidžia finansinės galimybės.
Butų rinkoje vis dar populiariausi senos statybos butai. Tai, anot J. Gumuliauskienės, lemia ne tik kaina, bet ir naujos statybos butų pasiūla. Šių metų pirmąjį pusmetį 14 proc. įsigytų butų Lietuvoje buvo naujos statybos, Latvijoje naujos statybos butai sudarė 10 proc., Estijoje – 8 proc.
Lietuviai dažniausiai renkasi didesnius – 65 kv. m butus, estai – 52 kv. m, latviai – 50, tačiau latviai renkasi didžiausius individualius namus – 200–250 kv. m ploto. Estai šiuo atžvilgiu kukliausi – dažniausiai renkasi iki 150 kv. m ploto namus, lietuviai – iki 170 kv. m.
Lietuvoje daugiausia NT sandorių sudaroma Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, Estijoje – Taline ir Tartu, Latvijoje – Rygoje ir Daugpilyje.
Lietuviams būstą įsigyti sunkiausia
Šiais metais Talinas būsto kainomis aplenkė Vilnių – vidutinė vieno kvadratinio metro kaina Estijos sostinėje buvo 3800 litų, Vilniuje – 3700 litų. Rygoje kaina išliko mažiausia – 2100 už 1 kv. metrą. Abejose kaimynų sostinėse būsto kainos augo, Vilniuje išliko nepakitusios.
Vidutinis paskolos dydis mažiausias Latvijoje – 148 tūkst. litų. Lietuvoje vidutinis paskolos dydis siekia 155 tūkst. litų, Estijoje – 186 tūkst. litų.
Vidutinę būsto paskolą, Latvijos gyventojai grąžina per 14 metų. Ilgiausiai išmokėti paskolą užtrunka estai – 23 metus, o lietuviai su banku pasirašo paskolos sutartį 20-iai metų. Lyginant vidutinės paskolos dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu trijose Baltijos šalyse matyti, kad grąžinti paskolą sunkiausia lietuviams.
„Turime dirbti ilgiau nei kaimynai, kad išmokėtume vidutinę būsto paskolą. Ji Lietuvoje prilygsta 7,4 metų vidutiniam darbo užmokesčiui, Latvijoje – 6,9 metų, Estijoje – 5,8 metų uždarbiui“, – sakė J. Gumuliauskienė.