Ilgalaikiai ekonominės krizės padariniai Lietuvos gyventojus kamuos dar ne vienus metus po to, kai šalies ūkis pradės atsigauti. Didžiausią pajamų sumažėjimą, nedarbo ir skurdo augimą ekspertai prognozuoja ateinančiais metais ir ragina valdžią kuo skubiau imtis priemonių.
Rykštė – nedarbas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Darbo ir socialinių tyrimų institutas bei Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje įvertino galimus ilgalaikius ekonominės krizės padarinius socialinei šalies situacijai.
Ekspertų teigimu, palengva lipti iš ekonominės duobės Lietuva pradės nuo 2011 m., tačiau nedarbo ir skurdo lygis mažės gerokai lėčiau, nei atsigaus šalies ūkis.
Prognozuojama, kad 2010 m. Lietuvoje bus apie 260 tūkst. bedarbių, o skurstančiųjų skaičius pasieks 440 tūkst. Jų gretas papildys dabartinių ir būsimųjų bedarbių šeimos.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslovo Gruževskio teigimu, įstatymų leidėjai ir vykdomoji valdžia turėtų atkreipti didesnį dėmesį ne tik į bendrą nedarbo lygį, bet ir į santykį tarp registruotų bedarbių skaičiaus ir gaunančiųjų bedarbio pašalpas.
„Faktiškai nedarbo išmokas gauna tik kas trečias bedarbis. Nei darbo, nei draudžiamųjų pajamų negaunantys asmenys gali pretenduoti tik į socialinę paramą, kuri yra gerokai mažesnė nei socialinio draudimo išmokos“, - sako B.Gruževskis. Anot jo, ši proporcija artimiausioje ateityje blogės, kadangi asmenys, užsiregistravę darbo biržoje prieš 9-12 mėn., ir neradę darbo, praras teisę į bedarbio pašalpą.
„Tam reikėjo ruoštis jau anksčiau. Bet nėra nei sukaupta pinigų jų socialinei paramai, nei priimtų sprendimų, kaip sušvelninti jiems pajamų praradimą”, - teigia ekspertas.
Nuskurs šeimos
Anot B.Gruževskio, nerimą kelia ir skurdo plitimo tendencijų pokyčiai. Mat iki šiol skurdžiausiai gyveno vieniši asmenys, o kitais metais į skurdo gniaužtus įklius šeimos, auginančios kelis vaikus.
„Tai itin kenksminga vertinant ilgalaikes pasekmes valstybei, nes prasidėjus krizei vidutinė šeima taupo ne tik maistui, bet ir švietimui. Jau 2008 m. švietimui skiriamos lėšos vienam šeimos nariui vidutiniškai sumažėjo 22,8 proc. Dėl to Lietuvai atsigaunant po krizės darbo jėgos kvalifikacija šalyje bus žemesnė nei dabar“, - pabrėžė B.Gruževskis.
Ekspertai prognozuoja, kad 2015 m. vis dar bus 124 tūkst. bedarbių, iš jų beveik 30 tūkst. nekvalifikuoti ir menkai tegalės prisidėti prie ūkio atsigavimo. Kadangi kitose Europos Sąjungos šalyse ekonominė recesija baigsis anksčiau nei Lietuvoje, didelė dalis kvalifikuotų darbuotojų emigruos ieškodami geresnių darbo sąlygų ir aukštesnio atlyginimo.
Norint išvengti skaudžių ekonominės krizės padarinių ar bent juos sušvelninti, ekspertai ragina Vyriausybę kuo skubiau imtis nedarbo ribojimo priemonių ir tobulinti paramą skurstantiesiems.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto Romo Lazutkos, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje būtina išsaugoti darbo vietas. Anot jo, viešajame sektoriuje 2010 m. būtų galima išsaugoti 50 tūkst. darbo vietų, jei būtų mažinamas ne darbuotojų skaičius, bet jų atlyginimai. Privačiame sektoriuje siūloma plačiau taikyti darbo vietų subsidijavimą. Jei subsidijomis būtų stengiamasi išlaikyti užimtus bent 10 proc. prognozuojamų bedarbių skaičiaus, tai kainuotų 60-125 mln. litų, tačiau net 42 proc. sumažėtų išlaidos bedarbių pašalpoms ir sumažėtų skurstančiųjų skaičius.
Komentaras
Donatas JANKAUSKAS, socialinės apsaugos ir darbo ministras:
Visos prognozės rodo, kad nuo ekonominės situacijos gerėjimo nedarbas ir socialinė padėtis pradeda keistis į gerąją pusę su tam tikru atsilikimu. Įstatymų leidėjai ir vykdomoji valdžia turi įvertinti ir pačią liūdniausią galimą perspektyvą. Ne tam, kad gąsdintume žmones, o kad užtikrintume skurdo rizikos amortizavimą. Tačiau valstybės ištekliai ir galimybės yra pakankamai riboti. Šiandien reikia politinės valios, kad būtų padaryti tegul ir nepopuliarūs sprendimai, kurie padėtų išvengti dar sudėtingesnių problemų.
Alia Zinkuvienė
