Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.
Tą rodo Lietuvos statistikos departamento skelbiami vartotojų tyrimo duomenys – šiemet teigiančių, kad esamas metas yra tinkamas įsigyti didesnius pirkinius, skaičius yra trečdaliu mažesnis negu pernai.
Kaip bus toliau – neaišku
„Tokią tendenciją atitinka ir kur kas sparčiau negu ankstesniais metais augę indėliai. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų indėliai paaugo apie 563 mln. eurų. Tai yra, beveik triskart tiek, kiek pernai, ir perpus daugiau negu užpernai per tą patį laikotarpį.
Indėlių gausėjimo tendencijas ypač paspartino Covid-19 neapibrėžtumas. Bankuose namų ūkių indėliai kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, kuomet buvo įvestos griežčiausios karantino priemonės, pašoko apie tris kartus sparčiau palyginti su pernai ar užpernai“, – komentuoja P. Morkūnas.
Jo nestebina indėlių, o ypač vienadienių, t.y. likvidžių lėšų, augimas. Gyventojai yra linkę turėti likvidžių lėšų ir tą rodo 2019 m. Lietuvos banko namų ūkių apklausos rezultatai.
„Tarp apklausos dalyvių nurodytų taupymo priežasčių populiariausios buvo noras turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (61 proc.) ir galimas finansinės būklės pablogėjimas ateityje (52 proc.). Tad nenuostabu, kad pandemijos akivaizdoje šios tendencijos nesikeitė“, – aiškina LB ekonomistas.
Jo teigimu, panaši tendencija kaip Lietuvoje vyravo ir kitose ES šalyse. Per pirmąjį šių metų pusmetį indėliai paaugo visose ES šalyse, išskyrus Vengriją. Skaičiuojant prieaugį nuo metų pradžios, Lietuvoje namų ūkių indėliai pagausėjo daugiau negu 3 proc. Pagal indėlių prieaugį, Lietuva yra ES viduryje, kuomet pirmavo Estija, turėdama 8 proc. prieaugį.
P. Morkūno teigimu, nėra aiškaus atsakymo, kaip toliau keisis namų ūkių indėliai Covid-19 akivaizdoje:
„Viena vertus, istoriniai duomenys rodo, kad vyrauja stiprus ryšys tarp darbo užmokesčio ir indėlių metinių pokyčių. Pvz., gyventojų pajamų augimui sulėtėjus, indėlių augimas taip pat gali pristoti. Ypač tuo atveju, jeigu pasaulį užkluptų agresyvi antroji Covid-19 banga. Tuomet dalis bankuose laikomų lėšų galėtų būti skiriama paskoloms grąžinti ar vartojimui.
Kita vertus, indėlių pokytis gali priklausyti ne tik nuo pajamų kaitos, bet ir nuo gyventojų vartojimo ir taupymo įpročių. 2008 m. krizė parodė, kad dėl ekonominio šoko sumažėjus gyventojų pajamoms, padidėjo gyventojų taupymo norma. Todėl net ir mažėjant gyventojų pajamoms, padidėjęs poreikis kaupti likvidžią finansinę pagalvę, nebūtinai mažins gyventojų indėlius bankuose.“
Kas sutaupo daugiausia pinigų
Pusė šalies gyventojų jaučia, kad jų turimi finansai iš esmės leidžia jiems įgyvendinti savo norus ir mėgautis gyvenimu, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad palankiausioje finansinėje situacijoje jaučiasi 26–45 m. amžiaus gyventojai.
„Pinigai yra viena dažniausių suaugusiųjų streso priežasčių, todėl finansinę gerovę galima apibrėžti kaip, finansinio saugumo ir galimybės patenkinti savo poreikius bei mėgautis gyvenimu, sąvoka. Didesnė lietuvių dalis sako, kad jų finansinė padėtis gyvenimu mėgautis jiems leidžia arba nekelia didelio streso“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, savo finansinę situaciją geriausiai vertina aukščiausią išsilavinimą turintys 26–45 m. amžiaus gyventojai iš didžiųjų šalies miestų. Tiesa, kitų miestų ir kaimiškų vietovių gyventojų vertinimai nėra pastebimai prastesni negu didmiesčiuose.
„Tai, kad savo finansinės gerovės nesijaučia susikūrę 18–25 m. amžiaus jaunuoliai – visiškai natūralu. Dalis jų vis dar studijuoja, kiti tik pradeda profesinę karjerą. Dar metai kiti ir šis gyventojų segmentas perkops į aukštesnę savo finansinės gerovės stadiją, jei dės pastangas užsitikrinti kuo geresnį išsilavinimą ir lipti karjeros laiptais. Į ką jau dabar turėtų atkreipti dėmesį jaunesni gyventojai, tai į savo ateities finansinę gerovę“, – pastebi J. Cvilikienė.
J. Cvilikienė dar teigia, kad nuo 2017 m. 6 proc. punktais sumažėjo gyventojų, kurie finansus planuoja nuolat, ir planuojančių biudžetą ruošiantis įsigyti brangesnį pirkinį. Koronaviruso krizė daugeliui priminė seną gerą tiesą, kaip svarbu planuoti pajamas ir išlaidas ir dalį lėšų skirti taupymui ir finansiniam rezervui kaupti.
Tiesa, gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad gyventojų, nesukaupusių jokio finansinio rezervo ar turinčių santaupų, kurių pakaktų vos iki 3 mėnesių, sumažėjo 7 proc. punktais.
Vis dėlto jokio finansinio rezervo arba labai mažą rezervą turėjo didesnioji gyventojų dalis – net 58 proc. Kaip rodo gyventojų apklausa, 72 proc. lietuvių per karantiną suprato, kaip svarbu turėti sukaupus „finansinius lašinukus“.
Kam taupo lietuviai
SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo paslaugų vadovas Gediminas Milieška, remdamasis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, pastebi, kad didžiausia dalis – keturi iš dešimties per pastaruosius metus reguliariai taupiusių respondentų – kaupia lėšas atostogoms, kelionėms ar kitoms pramogoms.
Trečdalis (31 proc.) taupo gyvenimo kokybei pagerinti – būsto remontui, atnaujinimui, brangesnei buitinei technikai įsigyti. Ketvirtadalis (26 proc.) taupo automobiliui ar kitai transporto priemonei.
Taip pat matyti, kad šeštadalis (17 proc.) taupo vaistams ar kitoms reikalingoms medicininėms paslaugoms, 15 proc. taupančiųjų kaupia lėšas būstui įsigyti ar pradinei būsto kredito įmokai. Šiek tiek daugiau negu dešimtoji apklaustųjų dalis taupo vaikų ar anūkų mokslams, kompiuteriui ar išmaniajam telefonui. Apie 8 proc. kaupia lėšas investicijai į save – savo studijoms ar tobulinimosi kursams.
Birželio pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, įpročio taupyti juodai dienai Lietuvos gyventojai irgi neketina atsisakyti. Kone pusė (49 proc.) taupančių respondentų nurodė kaupiantys lėšas nenumatytiems gyvenimo atvejams.
SEB banko iniciatyva birželį atlikto tyrimo duomenimis, reguliariai taupo beveik kas antras suaugęs šalies gyventojas, arba 47 proc. apklaustųjų.
