Tokia permoka dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, o išaugus automobilių kainoms – dar daugiau. Pavyzdžiui, už 10 tūkst. eurų įsigytas automobilis su suklastota rida iš tiesų gali būti vertas vos 8 tūkstančių.
Ridos klastojimas – didžiulė problema
„carvertical“ tyrimas rodo, kad vien Lietuva dėl suklastotų ridų kasmet praranda apie 46,2 mln. eurų. Visos Europos Sąjungos mastu šie nuostoliai, vertinant net konservatyviausiu scenarijumi, siekia 5,3 mlrd. eurų, o kai kuriais atvejais – net iki 8,77 mlrd. eurų.
„Didžiausia problema – sunkiai įrodomas ridos klastojimo faktas. Daugelis įrašų nesusisteminti, o skirtingų šalių institucijos nesidalina informacija. Tokia situacija sudaro sąlygas nesąžiningai praktikai klestėti“, – aiškina „carvertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Kodėl tai veikia pirkėjų sprendimus?
Rida – vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį pirkėjai vertina naudoto automobilio būklę. Mažesnė rida dažnai reiškia didesnį pasitikėjimą, todėl ir kainos augimą.
„Deja, šiuo pasitikėjimu dažnai piktnaudžiaujama – tiek ekonominės klasės, tiek prabangių modelių ridą mažinant kelių mygtukų paspaudimu. Taip sukuriama iliuzija, kad automobilis gerokai geresnės būklės nei iš tikrųjų“, – sako M. Buzelis.
Vakaruose nuostoliai dar didesni
Tyrimas taip pat parodė, kad ridos klastojimo pasekmės kur kas skaudesnės Vakarų Europoje, kur vidutinės automobilių kainos didesnės:
- Jungtinė Karalystė kasmet praranda apie 1,4 mlrd. eurų,
- Prancūzija – 1,14 mlrd. eurų,
- Vokietija – 1,1 mlrd. eurų.
Tuo metu tokiose šalyse kaip Ukraina, Rumunija ar Serbija ekonominis poveikis mažesnis, nors pačios klastojimo apimtys – panašios.
Kaip išvengti brangių klaidų?
Vienintelis būdas išvengti permokos – tikrinti automobilio istoriją patikimose duomenų bazėse.
„Ataskaita padeda nustatyti, kada ir kiek buvo pakoreguota rida. Tokie duomenys leidžia priimti informuotą sprendimą: derėtis dėl kainos, atsisakyti pirkimo arba pasirinkti saugesnį variantą“, – komentuoja ekspertas.
Be to, dažnai suklastota rida slepia ir kitas problemas – pavyzdžiui, praleistus techninės priežiūros intervalus, nuslėptas avarijas ar mechaninius gedimus.
