Aktyviausia prekyba sėklomis paprastai būna prasidėjus sėjimo sezonui, tačiau žmonės dar iki tol jau dairosi norimų sėklų, ieško, ką galėtų pasėti darže ar ant palangės.
Tinka ir palangė
Prekybininkai teigia, kad šiemet sėklos iš esmės nebrango ir ši prekių grupė yra viena stabiliausių.
„Jų kainos vienos stabiliausių jau keletą metų“, – tikina bendrovės „Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Jos teigimu, nors už lango dar žiema, sodininkai mėgėjai šiemet sukruto gana anksti ir atsakingai ruošiasi šiltajam metų laikui. Perka prieskoninių augalų, svogūnų, pomidorų, agurkų, kitų daržovių sėklas. Domimasi ir egzotiškesnių augalų sėklomis, tačiau vyrauja lietuviškos tradicinės daržovės – ridikėliai, agurkai, pomidorai ir kt. Kartu su sėklomis perkami įvairiausi įrankiai žemei dirbti, žemių mišiniai.
„Neabejoju – palangės namuose nusėtos sodinukais“, – sako R. Stanaitytė-Česnulienė.
Pastebėta, kad šiemet sėklų pirkimas prasidėjo kiek anksčiau nei pernai. Dabar daugiau įsigyjamos tos, kurių daigus žmonės užaugins namuose ir vėliau perkels į šiltnamius.
UAB agrofirmos „Sėklos“ marketingo ir eksporto plėtros vadovė Ramunė Monkevičienė sako, kad tendencijos panašios visą laiką. Šiemet pardavimas panašus kaip ir pernai. Pirmaisiais šių metų mėnesiais populiariausios buvo pomidorų, agurkų, morkų, ridikėlių, paprikų sėklos. Prekybai, jos teigimu, didelę įtaką daro orai. Pernai sausį vyravo pliusinė temperatūra, tad sėklomis pradėta apsirūpinti jau metų pradžioje. Šiemetis sausis buvo žvarbus, o vasaris šiltesnis. Tad ir pirkėjų srautai kiek kitaip pasiskirstę.
Šiuo metu auga tiek daržovių, tiek gėlių, tiek prieskoninių augalų pardavimas. R. Monkevičienės teigimu, prieskoninių augalų sėklų, palyginti su pernai, šiemet parduota daugiau.
„Bando ant palangės ir žiemą užsiauginti“, – pastebi ji.
Lyderiauja bazilikai. Populiarūs ir čiobreliai, rozmarinai, mairūnai, šalavijai. Žmonės domisi ir augalais, iš kurių galima virti arbatas. Šiemet maždaug per pusę išaugo ir susidomėjimas stevijomis. Pastebima, kad ieškoma įdomesnių augalų.
„Kulinarinė kultūra auga“, – mano, kad lietuviai gamina įvairesnius patiekalus, R. Monkevičienė.
Pastebėta, kad pirkėjai renkasi hibridinių veislių brangesnes sėklas.
„Nori gausesnio derliaus ir mažiau rūpesčių“, – mano marketingo ir eksporto plėtros vadovė.
Prieš keletą metų rinkoje trūko svogūnų sodinukų. Šiemet jų stygiaus nėra, tačiau pardavimas išaugęs. Manoma, kad tam įtakos turėjo ir ankstesnis trūkumas – greičiausiai baiminamasi, kad nebūtų taip ir šiemet.
Nurungė Velykų žolė
„Maxima LT“ bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė sako, kad šiemet susidomėjimas sėklomis ir sodinukais prasidėjo kaip niekada anksti – dar sausį. Jos teigimu, aktyvi prekyba sėklomis paprastai prasideda artėjant kalendoriniam pavasariui, tačiau šiemet prekybos tinklas, atsižvelgdamas į žmonių susidomėjimą sėklomis, jų įsigyti pasiūlė gerokai anksčiau – dar sausį. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, sėklų parduota du kartus daugiau. Nepaisant to, prognozuojama, kad kovą, prasidėjus sėjimo sezonui, sėklų tradiciškai bus nupirkta daugiausia.
Šio prekybos tinklo parduotuvėse daugiausia įsigyjama tradicinių daržovių sėklų – agurkų, burokėlių, ridikėlių. Tarp gėlių sėklų populiariausia Velykų žolė.
„Šiais metais žmonės labiausiai perka kasdieninių daržovių sėklas – agurkų, burokėlių, ridikėlių, cukinijų, pupelių. Tarp prieskoninių žolelių populiariausi krapai. Pastebime, kad linkstama rinktis gėles, kurios nereikalauja daug priežiūros, yra tinkamos auginti balkonuose, nebijo besikeičiančių oro sąlygų. Šį pavasarį ypač populiari Velykų žolė, jos sėklų, kaip ir kininių ratilių, nasturtų, petunijų, parduodama daugiausia. Iš lentynų greitai dingsta ir lietuvių pamėgtų gėlių kardelių, lelijų, begonijų, jurginų svogūnėliai“, – sako O. Malaškevičienė.
Pasak jos, tinklo parduotuvėse sėklų pasirinkimas didelis – galima rinktis iš daugiau kaip 1000 pavadinimų sėklų. Be tradicinių augalų, siūlomos ir specialios sėklų linijos – daiginimo, ekologiškų sėklų, prieskoninių ir retų augalų. Atstovės ryšiams su visuomene teigimu, sėklų pardavimas kasmet būna panašus. Didžioji parduodamų sėklų dalis yra daržovių – 70 procentų. Likusią dalį sudaro gėlių sėklos.
Ir laisvalaikis, ir mada, ir taupymas
Sėklų populiarumas auga jau ne pirmus metus. Su kuo tai būtų galima sieti, tiksliai pasakyti sunku. Greičiausiai tai lėmė ir krizės išprovokuotas noras sutaupyti, o kartu ir populiarėjanti sveika gyvensena. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė sako, kad sprendžiant pagal prekybininkų komentarus, krizės pradžioje išaugo tų prekių grupių pirkimas, iš kurių gaminama namuose. Pasikeitus finansinei situacijai, pradėta ieškoti, kur sutaupyti. Tai pajuto ir maitinimo įstaigos – žmonės pradėjo daugiau gaminti namuose.
Gyventojų norui turėti nuosavų daržovių įtakos greičiausiai turi ir prasidėjusi sveiko gyvenimo banga. Pasak O. Bložienės, žmonės, ypač miestiečiai, pradėjo ieškoti būdų, kaip užsiauginti daržovių, prieskonių ne tik sklypuose, bet ir namuose ant palangės. „Tai atėjo su ekologijos, atsakingo vartojimo mada“, – sako ji.
Mažesnių miestelių gyventojams didžiausią įtaką greičiausiai turi finansinis aspektas, o didmiesčių – noras sveikiau maitintis. „Nebuvome toli nuo to nuėję“, – apie daržovių auginimą kalba O. Bložienė.
Dar prieš maždaug porą dešimt-mečių kone kiekvienas miestietis lietuvis turėjo sodą ar daržą ir plušėjo jame. Tik prasidėjus prekybos centrų bumui, sparčiai augant ekonomikai, tai kiek nustumta į šalį. „Žmonės stabtelėjo ir sugrįžo į daržus“, – mano ji.
Tuo labiau kad dauguma dar išlaikę sodo sklypus, dalis įsigiję ir sodybas. Ne vienas, kad būtų pigiau, ruošia namuose ir atsargas žiemai – marinuoja daržoves, verda uogienes ir pan.
„Lietuvoje populiarus ir konservavimas, ir marinavimas“, – sako ji, pabrėždama, jog Vakarų Europoje tai jau gana egzotiškas užsiėmimas.
O. Bložienė nesistebi, kad tokiu būdu norima sutaupyti, nes išlaidų krepšelyje maistas sudaro 30 procentų. Specialistės manymu, gerai, kai žmonės supranta savo pagaminto ar užauginto produkto vertę. Ne vienas galbūt ir nepagalvoja, kad tai padeda finansiškai sutaupyti.
„Mamoms, močiutėms tai buvo gyvenimo būdas. Tradicija, kurios žmonės neatsisakė ir klestint ekonomikai“, – konstatuoja O. Bložienė.
