Vasarą lietuviai dažniausiai renkasi tas kelionių kryptis, į kurias yra pigių avialinijų skrydžiai arba į kurias keliones organizuoja kelionių organizatoriai bei kelionių agentūros, t. y. Graikija, Turkija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Balkanų šalys“, – sako Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Valstybinio turizmo departamento vertinimu, tendencijos liks panašios – didžiausi srautai bus į kaimynines bei Europos šalis savaitgalių ar švenčių dienomis, kur galima praleisti trumpas atostogas, aplankyti gimines, draugus.
Beje, pernai į užsienį keliavo 1,7 mln. Lietuvių, t.y. 12 proc. daugiau, nei 2011 m. 11 proc. iš jų keliavo naudodamiesi kelionių agentūrų bei organizatorių paslaugomis.
Dėl lietuvių turistų nusiskundimų Valstybinį turizmo departamentą pasiekia kai kurių turistų nepasitenkinimas kelionių agentūrų ar organizatorių veiklos kokybe. Tačiau Valstybinis turizmo departamentas visada ragina turistus būti atidiems ir žinoti savo kaip vartotojo teises.
Privalu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje registruotas kelionių organizatorius, dėl parduodamų jo organizuotų turistinių kelionių turi būti sudaryta turistinės kelionės sutartis. Ji turi būti sudaroma kiekvienu atveju – ir kai turistas šią kelionę įsigyja tiesiogiai iš kelionių organizatoriaus, ar per kelionių agentūrą, ar internetinės prekybos būdu.
Sudarant sutartį būtina aptarti ne tik visas sąlygas, susijusias su paslaugomis, bet ir sutarties nutraukimo, mokėjimo, įmokėtų pinigų grąžinimo ir pan. sąlygas. Ir, žinoma, įsitikinti, kokios yra turisto garantijos kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju. Jei tokių garantijų nėra ar jos nepateikiamos, dera atsakingai įvertinti atsirandančią riziką dėl tinkamo perkamos paslaugos įgyvendinimo.
Klaidos, kurias dažniausiai daro lietuvių turistai. Pigių kelionių eksperto Rimvydo Širvinsko-Makaliaus komentaras:
* Lietuviai dažnai mėgsta pataupyti ir pamiršta apie draudimą. Galvoja, kad kalnais nelaipios, nenardys, neužsiims aktyviu sportu, todėl nieko ir nenutiks. Bet pakanka jūroje užlipti ant koralo ir tu jau turi problemą. Gydymas svečioje šalyje brangiai kainuoja, o vėliau jo niekas nekompensuoja. Tad verčiau sumokėti tuo 20–40 litų ir vėliau išvengti didelių nuostolių.
* Dar viena didelė klaida, kai turistas nusiperka lėktuvo bilietą, o viešbutį galvoja susirasti nuvykus į vietą. Galiu drąsiai pasakyti, kad sezono metu viešbutis tikrai nebus pigus. Pirkdami per agentūrų viešbučių sistemas visada gausite geresnę kainą. Juk viešbučiai supranta, kad jums žūtbūt reikia apsigyventi, todėl jie laiko aukštas kainas.
* Kita klaida – atvirkštinė, kuomet yra rezervuojamas viešbutis, o tik po to ieškoma lėktuvo bilieto. Ši klaida yra itin didelė. Pavyzdžiui, į Rodo salą skrydžiai būna tik kartą per savaitę. Todėl jei viešbutyje būna geras pasiūlymas apsistoti nuo pirmadienio iki pirmadienio. O skrydis įmanomas tik šeštadienį. Tada prarandami pinigai.
* Visada reikia skaityti sutarties sąlygas, visiškai nesvarbu, dėl kokios priežasties ji yra pasirašoma. Pavyzdžiui, užsienio valstybėje nuomojantis automobilį. Žmonės paklausia, ar yra visas draudimas, jiems atsakoma, kad taip. Tačiau tokiose sutartyse yra visokių sąlygų. Tarkime, negalima važiuoti žvyrkeliu, nes tokiame kelyje draudimas negalioja. Kretoje žvyrkelių yra labai daug. Todėl įvykus incidentui teks susimokėti už avarinės pagalbos paslaugos, kurios tikrai nebus pigios.
